Naujausios
Po klystkelių - į tikrąjį kelią
Švarutėlis, puikiai suremontuotas butas. Nauji baldai ir nauja buitinė technika. Pavyzdinga tvarka. Trys tvarkingai aprengti mažyliai, besisukiojantys aplink smulkutę savo mamą. Laiminga, ramybe besidžiaugianti mama. Taip dabar gyvena socialinės rizikos šeimų grupei priklausiusi Nijolė. Pakeitusi gyvenamąją vietą, moteris pakeitė ir gyvenimo būdą, nes atsikratė didelės įtakos jai turėjusių draugų.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Reikėjo naujos aplinkos
Į socialinės rizikos šeimų sąrašą Nijolė pateko per negerus draugus. Jie piktnaudžiavo alkoholiu, buvo agresyvūs. Naudojosi moterimi.
Nijolė nemokėjo tvarkyti savo finansų. Buvo praradusi ir kitus socialinius įgūdžius. Gyvenimas pasikeitė tik tuomet, kai moteris gavo socialinį būstą Užventyje. Čia jos negalėjo pasiekti buvę draugai.
„Džiaugiuosi ramybe. Noriu dirbti,“ – kalbėjo Nijolė, prieš trejetą metų išbraukta iš socialinės rizikos šeimų sąrašo.
Seniūnijos specialistė socialiniam darbui Violeta Zubreckienė prisimena, kaip nuėjusios į parduotuvę juodvi su Nijole rinkdavosi prekes. Jauna moteris sunkiai susigaudydavo, ką pirkti.
„Vis sakydavau, kad reikia pirkti kas pigiau ir labiausiai reikalinga, – prisimena V.Zubreckienė. – Mokiau pašalpos pinigėlius pasidalyti į keturias dalis, kad kiekvienai savaitei būtų po lygiai ir užtektų. Nijolė buvo geranoriška. Pratinosi gyventi savarankiškai. Atėjo diena, kai pačiai galėjau patikėti pašalpos pinigus. Bet ji vis tiek ateidavo į seniūniją pasitarti, ką galima pirkti, ko ne.“
Iš pašalpos pinigų suremontuotas Nijolės dviejų kambarių butas, nupirkti nauji baldai ir nauja buitinė technika.
Darbo birža moterį pasiuntė pasidarbuoti pas vietos verslininką. Užsidirba po kelis šimtus litų. Kiek trūksta pridedama socialinėmis išmokomis. Bet moteris norėtų geriau apmokamo darbo. Galėtų siūti.
Susitaupė butui
Keturis vaikus auginanti Jurgita į rizikos šeimų sąrašą buvo įtraukta dėl socialinių įgūdžių stokos.
Ji nuomojasi nedidelį butuką Užventyje. Tačiau netrukus iš čia išsikels. Socialinių darbuotojų globojama moteris išmoko racionaliai naudoti pinigus ir kiekvieną mėnesį atidėdama dalį pašalpos susitaupė pinigų savam būstui.
Netrukus išsikels į kitą gyvenvietę, kur nusipirko trijų kambarių butą. Tik liko dar šiek tiek remonto darbų.
Dvi dukras ir du sūnus auginančios 29 metų Jurgitos gyvenimo istorija pilna skaudžių prisiminimų. Būdama šešiolikos išėjo iš namų. Jauna mergaite naudojosi kas tik netingėjo. Girtuokliaujančiame kaime ji buvo mušama, žeminama, verčiama dirbti sunkiausius darbus. Laimė, pati neįniko į alkoholį. „Negeriu. Niekas neįsiūlys. Nepernešu šnapso kvapo.“
Nuo sugyventinio pagimdė tris vaikus. Jos vaikai buvo jos rūpestis. Ir ne tik vaikai. Du ant lovos gulintys sugyventinio tėvai. Du alkoholio nevengiantys jo broliai. Visiems išvirti valgį. Pašerti gyvulius. „Sugyventinio motina dar apšaukdavo. Ir bėgu bliauti už tvarto,“ – prisimena Jurgita.
„Ji buvo vergė tikrąja to žodžio prasme, – pasakoja Violeta Zubreckienė. – Kai pirmą kartą pamačiau, atrodė lyg įbaugintas gyvūnėlis.“
Galiausiai įskaudinta, gyvenimo aplamdyta Jurgita ryžosi grįžti pas mamą į Užventį. Socialinių darbuotojų padedama susitvarkė dokumentus pašalpai. Vėliau išsinuomavo atskirą butelį sau ir vaikams.
Dabar turi rūpestingą draugą, dirbantį didmiestyje, statybose. Jam pagimdė dukrelę. Viliasi, kad gyvenimas pagaliau įgaus ramybę. „Trys kambariai ir virtuvė. Platus koridorius. Turės kur palakstyti vaikai,“ – apie savo būstą pasakoja Jurgita.
Vadovauti svetimam gyvenimui
Socialinės rizikos šeimų gyvenimui vadovaujanti Užvenčio seniūnijos specialistė Violeta Zubreckienė pasakoja, jog per šešerius jos darbo metus pavyko keletą šeimų išbraukti iš taip vadinamų rizikinių sąrašo.
Griežčiau pakontroliavus, sugebėjo pakilti daugiavaikis tėvas, vienas auginantis vaikus. Viena šeima išsituokė – ir iš karto abu atskirai pradėjo kabintis į gyvenimą. O kol gyveno kartu, vaikai amžinai turėdavo klausyti rietenų ir kęsti muštynes.
Kai kurios šeimos iš socialinės rizikos sąrašo išbraukiamos užaugus vaikams arba apribojus tėvystės teises.
Tačiau dėl to socialinės rizikos šeimų nesumažėja. Atsikelia naujos. Paprastai, tokios šeimos mėgsta migruoti.
„Ūkininkas apgyvendina, duoda malkų, daržovių, pieno. Už karvių pamelžimą moka 1600 litų. Bet moteris neina dirbti. Maitinasi iš šėriku dirbančio vyro minimalios algos ir pašalpų. O pakviesta į tėvų susirinkimą mokykloje, pasipiktina. Kur ji eis tokį gabalą kelio. „Ar tu man nupirksi batus?“
Pasiekimas, kai išmoksta tinkamai naudoti pinigus
Rajono savivaldybės Socialinių paslaugų tarnybos direktorė Aldona Kvintufelienė sako, jog socialinės rizikos grupei priklausančių šeimų skaičius rajone beveik nesikeičia. 125 – 127 šeimos. Jose auga 300 – 310 vaikų. Šių šeimų gyvenimui vadovaujantys seniūnijų socialiniai darbuotojai atlieka milžinišką darbą, besirūpindami jų vaikų mokslu, sveikata, aprūpinimu, finansais ir saugumu.
Antai Vaiguvoje viena šeima iš pašalpų pinigų susiremontavo būstą, įsirengė dušą. Pakražančio seniūnijoje iš pašalpų sutaupyta kompiuteriui ir šaldytuvui.
Tačiau tik viena kita šeima iš klystkelių pasuka į tikrąjį kelią. Socialiniams darbuotojams – tai didžiausias pasiekimas ir darbo įvertinimas.
Autorės nuotr.
DARBAS: Užvenčio seniūnijos specialistė Violeta Zubreckienė, dirbanti su socialinės rizikos šeimomis, sako, jog sistemingu ir kantriu darbu įmanoma kai kurias socialinės rizikos šeimas grąžinti į normalaus gyvenimo vėžes.
STABILUMAS: Keturių vaikučių mama Jurgita džiaugiasi radusi jėgų susitaupyti savam būstui ir sulaukusi stabilumo savo gyvenime.