Naujausios
Pirmoji paroda – savo miesteliui
Per Onines Klovainių kultūros namuose veikė pirmoji ilgametės miestelio mokytojos Laimos Višniauskienės personalinė paveikslų paroda. Paveikslai – ne tapyti, o velti iš spalvotos vilnos.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Gėlės pražydo žiemą
Viename kūrinyje baltuoja ramunės, kitame švyti raudoniu aguonos, trečiame lapų vainikai juosia iš gilumos atsklindančią šviesą, dar kituose žiedai, stiebai ir lapai persipynę taip, kad tapę ornamentu. Kai kuriuos paveikslus galima vadinti abstrakcijomis.
Daugelis jų sukurti per praėjusią žiemą.
„Ketvertą nedidelių paveikslėlių buvau nuvėlusi anksčiau – kam rodžiau, sakė tokių iki šiol nebuvo matę. Žiemą pritrūkau veiklos. O jei nerandu kuo užsiimti – darosi nuobodu, genda nuotaika, net sveikata pašlyja. Apsižiūrėjau, kad turiu įvairių spalvų vilnos. Sėdau prie jos – ir pasipylė visas ciklas darbų gamtos motyvais“, – pasakojo ilgametė dailės ir technologijų mokytoja L. Višniauskienė.
Vos užbaigus vieną paveikslą, jau prašėsi į pasaulį kitas. Laima vis grįždavo prie jau, rodos, baigtų paveikslų – tai papildomos spalvos pluoštelį pribadys adata, tai siūlą, suteikiantį darbui naują akcentą. Vienam kūriniui jai prireikia maždaug mėnesio.
L. Višniauskienė sakė labiausiai mėgstanti gamtos žalumos, samanų spalvas. Tačiau ne viename paveiksle spalvos – šviesios ir ryškios, lyg besiveržianti į išorę autorės prigimtinė energija.
Eskizų būsimiems paveikslams klovainietė iš anksto nepiešia. Pavarto vieną ar kitą gamtai skirtą knygą iš namų bibliotekos – ir jau turi kūrinio idėją.
„Nuo vaikystės basomis išvaikščioti gimtosios Dzūkijos miškai. Miškas ir gėlės man – viskas! Kaip turi atrodyti vienas ar kitas augalas, neabejoju, žinau iš atminties, nes mokiau ne tik dailės ir techologijų, bet ir biologijos“, – sako L. Višniauskienė.
Bet autorė nekelia sau tikslo augalus vaizduoti kuo tiksliau – juos į paveikslus perkelia geometrintus, dekoratyvintus.
Pradėjo nuo papuošalų
Kūryba iš vilnos L. Višniauskienė prisimena susidomėjusi gal prieš dešimtmetį. Po to mokė moksleives iš spalvotos vilnos pasidaryti segių, karolių, kitokių papuošalų. Kartu su mokinėmis dalyvaudavo rajono vaikų techologijos darbų parodose.
Prieš keletą metų papuošalus iš vilnos L. Višniauskienė ėmė eksponuoti rajono tautodailės darbų parodose. Mena, jog kartą jos kūriniai buvo iškeliavę ir į analogišką visos apskrities tautodailės parodą Šiauliuose.
Ne viena dešimtis L. Višniauskienės kūrinių buvo padovanota, parduota.
Metams bėgant, daryti tik papuošalus klovainietei nusibodo.
„Ėmiausi paveikslų. Nors jiems reikia labai įvairių spalvų vilnos – kokios nėra pirkti Pakruojyje nė Šiauliuose. O vien dėl vilnos į didžiuosius miestus ne visada galiu nuvažiuoti. Neatsiperka tie paveikslai – vien įrėminti juos Šiauliuose kiek kainuoja... Bet neapsisprendžiu, ar juos iš viso parduoti: į svečius atvažiavę anūkai prašo išsaugoti. Tai gali būti, kad jiems ir atiteks toks močiutės palikimas. Baigsiu vilnos atsargas – ir sugalvosiu kuo kitu užsiimti. Turiu įvairių idėjų“, – apie kūrybinius planus užsimena L. Višniauskienė.
Autorės nuotr.
IDĖJOS: Laima Višniauskienė, ką tik surengusi pirmąją personalinę veltų paveikslų parodą, jau turi naujų kūrybinių idėjų.
SPALVOS: Autorė labiausiai mėgsta gamtos žalumo, samanų spalvas, o ryškios gėlės – jos energingo būdo išraiška.
AUGALAI: Paveiksluose iš vilnos Laima Višniauskienė augalus vaizduoja dekoratyviai.