Pirmoji bibliotekoje surengta tapybos paroda – šeimyninė

Pir­mo­ji bib­lio­te­ko­je su­reng­ta ta­py­bos pa­ro­da – šei­my­ni­nė

Nau­jo­sios Ak­me­nės bib­lio­te­ko­je eks­po­nuo­ja­mi Vil­niu­je gy­ve­nan­čių Sau­liaus Kruo­pio ir jo žmo­nos Skaid­rės But­no­riū­tės pa­veiks­lai. Tai pir­mo­ji ta­py­bos pa­ro­da nau­ja­me bib­lio­te­kos pa­sta­te.

Pa­ro­dos lan­ky­to­jams ati­da­ry­me pa­sa­ko­ta ir apie žmo­nes, su­si­ju­sius su Ak­me­nės kraš­tu.

Vy­tau­tas RUŠ­KYS

vytautas@skrastas.lt

Praė­ju­sią sa­vai­tę įvy­ku­sia­me pa­ro­dos „Gy­ve­ni­mas kar­tu“ ati­da­ry­me S. Kruo­pis pa­dė­ko­jo ini­cia­to­rei ir or­ga­ni­za­to­rei Nau­jo­sios Ak­me­nės mu­zi­kos mo­kyk­los mo­ky­to­jai Ri­tai Al­ma­nis.

„Jos dė­ka pir­mą kar­tą pa­ma­čiau Ak­me­nės ra­jo­ną, į ku­rį gal ir ne­bū­čiau ki­tu at­ve­ju su­si­ruo­šęs, – sa­kė dai­li­nin­kas. – Ypa­tin­gas at­ra­di­mas – Kruo­pių mies­te­lis, ku­rį pa­ma­čiau pa­ke­liui iš Šiau­lių. Lyg po­pie­žius bu­čia­vau kiek­vie­ną Kruo­pių že­mės pė­dą – tiek vie­to­vė pa­si­ro­dė mie­la pa­gal ma­no pa­var­dę“.

S. Kruo­pis, ži­no­mas kaip tre­čią de­šimt­me­tį vyks­tan­čių Ni­dos ple­ne­rų or­ga­ni­za­to­rius, siū­lė ir ak­me­niš­kiams su­kvies­ti dai­li­nin­kus, pa­ža­dė­jo pa­gal­bą.

„Dau­gy­bę ma­no jau pa­ma­ty­tų gra­žių vie­tų bū­tų ga­li­ma įam­žin­ti, ­lik­tų at­mi­ni­mas“ – sa­kė S. Kruo­pis.

Kal­bė­da­mas apie Ni­dos ple­ne­rus jų or­ga­ni­za­to­rius pa­brė­žė, kad ten nu­ta­py­ta apie 800 pa­veiks­lų, iš­leis­tos dvi kny­gos.

Į Nau­ją­ją Ak­me­nę S. Kruo­pis at­vy­ko po ke­lio­nės Ne­pa­le. Bu­diz­mo kraš­tais be­si­do­min­tis lie­tu­vis yra Lie­tu­vos ir In­di­jos drau­gi­jos na­rys.

Pri­si­mi­nė vie­ną iš šio ju­dė­ji­mo švy­tu­rių – pa­žįs­ta­mą iš Ak­me­nės ra­jo­no ki­lu­sį švie­saus at­mi­ni­mo Pau­lių Nor­man­tą.

„Jis bu­vo har­mo­nin­gas žmo­gus, ku­ris ver­ty­bių ieš­ko­jo ne ma­te­ri­jo­je, o dva­si­nė­je gi­lu­mo­je“, – sa­kė S. Kruo­pis

Ak­me­nės ra­jo­no tau­to­dai­li­nin­kų są­jun­gos pir­mi­nin­kas An­ta­nas Ado­mai­tis pri­mi­nė, kad S. Kruo­pio dai­lės mo­ky­to­ju bu­vo da­bar Niu­jor­ke gy­ve­nan­tis pa­sau­li­nio mas­to kū­rė­jas Kęs­tu­tis Zap­kus, su­si­jęs su Ak­me­nės ra­jo­nu.

„Jis pa­ts il­gai to ne­ži­no­jo“, – nu­ste­bi­no S. Kruo­pis. Mat tė­vas ne­spė­jo vis­ko pa­pa­sa­ko­ti vai­kui.

Tė­vas Alek­sand­ras Zap­kus prieš­ka­ry­je dir­bo mo­ky­to­ju Da­bi­ki­nė­je, esan­čio­je ša­lia Ak­me­nės, ka­ro me­tais gy­ve­no Viekš­niuo­se, ku­rie anks­čiau bu­vo Ak­me­nės ra­jo­no te­ri­to­ri­ja.

A. Zap­kus 1944 me­tų va­sa­rą ar­tė­jant so­vie­tų ka­riuo­me­nei pa­dė­jo žmo­nai Flo­ren­ti­nai ir sū­nui Kęs­tu­čiui pa­si­trauk­ti į Va­ka­rus, o pa­ts įsto­jo į Tė­vy­nės ap­sau­gos rink­ti­nės kuo­pą, ta­po jos va­du. Po gar­sių 1944 m. spa­lio 7–8 die­no­mis vy­ku­sių Se­dos ar Bars­ty­čių kau­ty­nių A. Zap­kus pa­si­trau­kė į Vo­kie­ti­ją ieš­ko­ti šei­mos. Su­ra­do Ber­ly­ne.

Pa­ro­dos ati­da­ry­me S. Kruo­pis pa­sa­ko­jo: „Pats K. Zap­kus man sa­kė, kaip tė­ve­lis at­si­svei­ki­no. Įsi­mi­nė žo­džius: „Tu­riu grįž­ti į Lie­tu­vą. Nes kas ją gins“. Ka­ria­vo Kai­šia­do­rių kraš­tuo­se, bu­vo šta­bo va­das. 1946 me­tais po iš­da­vys­tės žu­vo“.

S. Kruo­pis ži­no­mas Šiau­liuo­se su­kur­tu šio iki­ka­ri­nio lai­ko­tar­pio mies­to ma­ke­tu, ku­ris eks­po­nuo­ja­mas Chai­mo Fren­ke­lio vi­lo­je.

Šį dar­bą jis pa­va­di­no vie­na di­džiau­sių sa­vo sva­jo­nių ir ap­gai­les­ta­vo, kad ne­ga­li jos iki ga­lo rea­li­zuo­ti.

„Ne vi­sas pa­ža­dė­tas at­ly­gis su­mo­kė­tas, o vel­tui juk ne­ga­li dirb­ti iki be­ga­ly­bės“, – sa­kė S. Kruo­pis.

Au­to­riaus nuo­tr.

Nau­jo­sios Ak­me­nės bib­lio­te­ko­je su­reng­tos ta­py­bos pa­ro­dos „Gy­ve­ni­mas kar­tu“ ati­da­ry­me vie­nas iš au­to­rių Sau­lius Kruo­pis iš Vil­niaus pa­dė­ko­jo ini­cia­to­rei ir or­ga­ni­za­to­rei Nau­jo­sios Ak­me­nės mu­zi­kos mo­kyk­los mo­ky­to­jai Ri­tai Al­ma­nis.

Ak­me­nės ra­jo­no tau­to­dai­li­nin­kų są­jun­gos pir­mi­nin­kas An­ta­nas Ado­mai­tis (de­ši­nė­je) sa­kė, kad re­tai ra­jo­ne įma­no­ma pa­si­gė­rė­ti to­kių iš­ki­lių ta­py­to­jų kaip Sau­lius Kruo­pis ta­py­ba.