
Naujausios
Pieno gamintojai: supirkimo kainos varo į neviltį
Rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyrius neturi duomenų, ar kas nors iš rajono žemdirbių dalyvavo trečiadienį Vilniuje surengtame pieno gamintojų pikete. Nėra duomenų ir apie ūkininkus, nes rajone Ūkininkų sąjungos kaip ir nėra.
Tačiau pritariančių protesto akcijai yra, nes pieno supirkimo kainos pienininkus varo į neviltį.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Apie rajono piketuotojus duomenų nėra
Į trečiadienį Vilniuje surengtą pieno gamintojų protesto akciją susirinko apie 1,5 tūkstančio piketuotojų iš įvairių šalies rajonų.
Žemdirbiai pikete protestavo prieš pieno ūkius į nuostolius murkdančias mažas pieno supirkimo kainas. Nuo protestuotojų kliuvo ir šalies valdžiai. Pastaroji buvo kritikuojama už neveiksnumą. Daugiausia kritikos susilaukė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, kuri raginta atsistatydinti.
Grojant gedulingam maršui, piketuotojai nuo Seimo iki Žemės ūkio ministerijos žingsniavo su karvės skeletu priešakyje, nešini karstais, įvairaus turinio plakatais. Dalis piketuotojų vilkėjo stilizuotais karvių kostiumais.
Ar piketuotojų būryje buvo rajono pieno gamintojų, „Mūsų krašto“ redakcijai piketo dieną nepavyko sužinoti.
Rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Juozapavičius redakcijai sakė neturintis apie tai tikslių duomenų. Esą žadėję vykti kai kurie ūkininkai, tačiau ar jie tikrai išvyko, jis nežinantis. Dėl transporto į Savivaldybę taip pat niekas nesikreipė.
„Būtų prašę, būtume ieškoję galimybių“, – sakė A. Juozapavičius.
Ūkininkai, anot A. Juozapavičiaus, yra vieni iš mažiausiai organizuotų grupių, kadangi jiems sudėtinga rasti laiko įvairiems sambūriams, nes negali palikti ūkio ir turi prižiūrėti gyvulius. Ypač smulkesnieji.
Esą augalininkams lengviau kovoti už savo teises, „tad jeigu jau pienininkai ryžosi protesto akcijoms, tai rodo, kad kantrybės taurė persipildė“.
„Pieno ūkiai turi stambėti“
Anot A. Juozapavičiaus, šiandien augalininkystė yra pelninga ūkio šaka, o gyvulininkystėje bėda yra ne tik su pienu. Bėda ir su kiaulių, galvijų auginimu – supirkimo kainos yra itin mažos.
„Žemdirbius neigiamai paveikė sumažėjusi rinka. Rasti naujų rinka nėra taip lengva. Be to, prie kiekvieno naujo maisto produkto vartotojas turi priprasti, jį išbandyti, o tam reikia laiko. Pieno trūksta tik Rusijoje ir Kinijoje, o jo perteklius yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, Europoje ir Naujojoje Zelandijoje.
Situacija mūsų pieno ūkyje yra išties sudėtinga, kai laikantiesiems iki 10 karvių už litrą pieno tėra mokama po 7-8 euro centus. Stambesnieji gauna gal apie 20 euro centų. Problema yra pati rinka ir pelningumas, kuris šiandien yra nulinis ir net minusinis.
Kur ieškoti problemos sprendimo? Žemdirbiams reikėtų kooperuotis, nes dabar pienininkystės madas diktuoja didieji perdirbėjai – jų žodis yra paskutinis, o gamintojas lieka paskutinėje vietoje gaudamas savo dalį. Savo laiku pienininkai neįsigijo perdirbimo įmonių akcijų ir dabar kenčia“, – sakė skyriaus vedėjas.
Anot jo, perdirbėjai dalį pieno atsiveža iš Estijos ir Latvijos. Neoficialiai esą yra kalbama, kad jiems perdirbėjai moka daugiau. Perdirbėjai motyvuoja geresne atsivežtinio pieno kokybe, nes ten yra daugiau stambių pieno ūkių, kurie turi didesnes galimybes modernizuoti gamybą.
„Mūsų pieno ūkiai yra smulkiausi tarp visų Baltijos šalių, todėl, mano manymu, neišvengiamai jie turi stambėti. Kito kelio nėra. Su penkiom ar dešimt karvių pelningai nedirbsi.
Šiuo metu mišriuose ūkiuose augalininkystė padengia gyvulininkystės nuostolius ir gyvulius ūkininkai daugiausia laiko tik iš inercijos. Seimo priimtos kainų reguliavimą numatančios įstatymo pataisos ir minimalių pieno kainų nustatymas vargu ar išspręs problemą“, – teigė A. Juozapavičius.
Jis sutiko, kad mūsų žemdirbių gaunamos tiesioginės išmokos yra gerokai mažesnės nei šalių senbuvių, tačiau, anot A. Juozapavičiaus, senosios šalys nebegauna struktūrinės paramos, kurią gauname mes ir gausime ją iki 2020 metų. Daugelyje Europos Sąjungos šalių išmokos yra apmokestinamos pajamų mokesčiu.
Pieno gamintojai skriaudžiami
Pakalniškių seniūnijos ūkininkas Dalius Čepaitis redakcijai sakė, jog ruošėsi vykti į Vilnių ir dalyvauti protesto akcijoje, tačiau, atsisakius žadėjusiems vykti kartu, atsisakęs ir jis šios minties. Ūkininkas apgailestavo, kad kolegos nėra vieningi.
Ūkininkas sakė palaikąs piketuotojus, nes pieno gamintojai, jo nuomone, yra labiausiai skriaudžiami visoje pieno gamybos grandinėje.
D. Čepaičio tvirtinimu, pajamos jo pieno ūkyje sumažėjo apie 30–40 procentų. Tai, ką jis prieš metus gaudavo su gerokai mažesne banda, dabar susilygino su pajamomis, gaunamomis iš iki 40 procentų išaugusios gamybos.
„Geriausiais laikais už litrą pieno gaudavau apie 1,30 lito, dabar mokama vos 17 euro centų (arba 0,59 lito). Štai ir visa aritmetika. Manau, kad kol nesusikooperuosime ir negalėsime paspausti perdirbėjo, tol nieko nepasieksime“, – sakė ūkininkas.
Kai kurie pakalbinti Šaukoto seniūnijos smulkieji pieno gamintojai redakcijai skundėsi, jog kaime visiškai nebeverta nei laikyti karvių, nei auginti kiaulių – nebent tik savo reikmėms, nes išlaikymo kaštai auga, o supirkimo kainos tapo daugiau nei juokingos.
Statistika
Rajono Žemės ūkio skyriaus pateiktais kovo mėnesio duomenimis, rajone daugiausia yra smulkiųjų karvių laikytojų – nuo vienos iki penkių melžiamų karvių rajone laiko 949 gyventojai, jų tvartuose mūkia 1 674 karvės.
Nuo šešių iki 50-ies karvių laiko 153 laikytojai, iš viso turintys 2 008 karves. Mažiausiai, vos 28, yra stambiųjų pieno gamintojų, laikančių 51-ą ir daugiau karvių, tačiau pastarųjų jų ūkiuose yra daugiausia – 5 180.
Vien „Draugo“ žemės ūkio bendrovės fermose mūkia apie 1 300 melžiamų karvių. Sidabravo žemės ūkio bendrovėje jų laikoma apie 400.
Tarp stambesniųjų pienininkyste užsiimančių ūkininkų – Sidabravo krašto ūkininkas Gintaras Žilėnas, Dalius Čepaitis iš Pakalniškių seniūnijos, grinkiškiečiai Saulius Gaidžiūnas ir Tadas Krapikas, šaukotiškis Mantas Jankūnas.
Vasario mėnesį Lietuva pateikė Europos Komisijai prašymą skirti papildomai 75 milijonus eurų paramos šalies pieno sektoriui.
Balandžio pradžioje iš valstybės biudžeto pieno gamintojams turėtų būti išmokėta 18 milijonų eurų kompensacija.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
PROTESTAS: Per tūkstantį ūkininkų trečiadienį reiškė nepasitenkinimą mažomis pieno supirkimo kainomis ir valdžios neveiklumu. Dalis protestuotojų žada nesitraukti nuo Žemės ūkio ministerijos visą mėnesį, o kraštutiniu atveju sako blokuosią kelius.
Autorės nuotr.
NUOSTOLIAI: „Susitraukus“ pieno supirkimo kainoms, pieno gamyba tapo nuostolinga ne tik smulkiesiems, bet ir stambiesiems pieno gamintojams.