
Naujausios
Perspektyva: Radviliškis – be globos namų
Ketvirtadienį vyksiančiame Tarybos posėdyje rajono politikai svarstys, kokių priemonių reikės imtis, kad iki 2020-ųjų rajone nebeliktų vaikų globos namų ir visi be tėvų globos likę vaikai gyventų šeimose ar bendruomeniniuose namuose. Tam prireiks ir lėšų, ir žmogiškųjų išteklių.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Globos įstaigose – socialinės rizikos šeimų vaikai
Praėjusiais metais vaikų socialinės globos įstaigose gyveno 58 rajono Savivaldybės vaikai. Iš jų 8 vaikai – Šiaulių kūdikių namuose, 1 neįgalus vaikas apgyvendintas vaikų globos namuose, 4 vaikai – valstybiniuose vaikų globos namuose.
Anot Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotojos Ivannos Žmėjauskienės, vaikai į socialinės globos įstaigas dažniausiai patenka iš socialinės rizikos šeimų.
„Šie vaikai dažnai turi elgesio problemų, todėl artimi giminaičiai nenori jų globoti. O kartais giminaičiai, norintys globoti be tėvų globos likusį vaiką, neatitinka globėjams keliamų reikalavimų“, – iškylančias problemas vardijo I. Žmėjauskienė.
Anot jos, Savivaldybės tikslas yra rajone suformuoti tokią pagalbos ir paslaugų sistemą, kuri be tėvų globos likusiam vaikui sudarytų sąlygas gauti individualias, pagal nustatytus poreikius paslaugas bei reikiamą pagalbą ir, nepatiriant socialinės atskirties, leistų vaikui augti saugioje, jo raidai palankioje aplinkoje – globėjų šeimoje, o ypatingais atvejais – bendruomeniniuose vaikų globos namuose, atitinkančiuose šeimos sąlygas.
Savivaldybės duomenimis, pernai rajone 132 be tėvų globos likę vaikai buvo globojami šeimose, o 51 globėjų šeimose apsigyveno. Iš jų 45 vaikų globėjais buvo paskirti giminystės ryšiais susiję asmenys, kitų vaikų globėjais tapo ne giminaičiai.
40 vaikų, pernai apgyvendintų vaikų globos namuose, buvo grąžinti gyventi į biologinę šeimą, 3 vaikai buvo įvaikinti, 5 įrašyti į galimų įvaikinti vaikų apskaitą.
Kol kas rajone veikia tik viena šeimyna „Dagilėliai“, įkurta prieš septynerius metus. Joje pernai augo 4 vaikai.
Juodasis sąrašas nemažėja
Viena iš problemų yra ta, kad dėl dažnai pažeidžiamų vaikų teisių rajone nemažėja šeimų, patekusių į socialinės rizikos šeimų apskaitą.
Socialinės paramos skyriaus turimais duomenimis, tūkstančiui Savivaldybės gyventojų tenka 8 socialinės rizikos šeimos, kuriose auga 17 vaikų.
Šiuo metu į rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą įrašytos 305 šeimos. Dėl girtavimo į šį sąrašą pateko 63 šeimos, dėl fizinės, psichologinės ar seksualinės prievartos prieš vaikus – 3, dėl kitų priežasčių – 121 šeima.
Pasak I. Žmėjauskienės, išskirtina šeimos rizikos kategorija yra socialinių įgūdžių stoka. Dėl šios priežasties į rizikos šeimų apskaitą įrašytos 102 šeimos, kuriose auga 268 vaikai.
Su socialinės rizikos šeimomis rajone dirba Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai, kurie šeimai teikia socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. Šiuo metu vienam centro socialiniam darbuotojui tenka dirbti maždaug su 12 socialinės rizikos šeimų. Per trejus ateinančius metus bus siekiama, kad šis skaičius vidutiniškai sumažėtų iki 10.
Steigs bendruomeninius globos namus
Nuo 2019 metų vaikų, augančių globos namuose, skaičius negalės būti didesnis nei 30, o dar po metų rajone veikiantys vaikų globos namai „Nykštukas“ galės teikti tik trumpalaikę socialinę globą, trunkančią iki 3 mėnesių.
Todėl Savivaldybės planuose yra steigti bendruomeninius vaikų globos namus ir juos įkurti penkiuose nupirktuose ir įrengtuose namuose ar butuose.
Kitąmet būtų perkami du tokie namai, dar kitais metais – irgi du, o 2020-aisiais – vienas. Kiekviename iš jų gyventų ne daugiau kaip 8 vaikai.
Kiekvienuose bendruomeniniuose globos namuose dirbtų 2 socialiniai darbuotojai ir 3 socialinių darbuotojų padėjėjai.
Vienų bendruomeninių globos namų darbuotojų išlaikymui metams reikėtų apie 60 tūkstančių eurų, patiems namams išlaikyti – komunaliniams mokesčiams, ryšių paslaugoms, transportui išlaikyti bei kitoms išlaidoms – dar apie 115 tūkstančių.
„Labai norime, kad mums siekti šių tikslų kuo aktyviau padėtų kaimo bendruomenės. Kol kas didesnį susidomėjimą pajutome tik iš Pakalniškių bendruomenės. Kitos susidomėjimo nepareiškė.
Mano manymu, būtų geriausia, kad vaikai, likę be tėvų globos, galėtų gyventi kuo artimesnėje šeimai aplinkoje – ne bendruomenės namų patalpose ar buvusioje mokykloje, bet tarp kitų šeimų, turėdami kaimynus, su kuriais galėtų bendrauti, iš jų mokytis gyvenimiškų dalykų. Tai jiems padėtų įgyti daugiau socialinės patirties“, – redakcijai sakė I. Žmėjauskienė.
Pasak jos, kol kas nelabai yra iš ko ir pasisemti pertvarkų patirties, nes ir kitos savivaldybės tik pradeda ruoštis permainoms.
Autorės nuotr.
Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Ivanna Žmėjauskienė: „Socialinės globos įstaigose vaikai negali sulaukti tiek dėmesio, meilės ir rūpesčio, kiek galėtų gauti gyvendami šeimoje ir gaudami reikiamą pagalbą bendruomenėje“.
Rajono vaikų globos namai „Nykštukas“ ilgainiui teiks tik trumpalaikę socialinę globą.