Per fotografijas pristatytas Kalnų Karabachas

Per fo­tog­ra­fi­jas pri­sta­ty­tas Kal­nų Ka­ra­ba­chas

Jo­niš­kio Rau­do­no­jo­je si­na­go­go­je ati­da­ry­ta dvie­jų da­lių fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­da, ku­rio­je at­si­ve­ria Ar­ca­cho (Kal­nų Ka­ra­ba­cho) kas­die­ny­bė ir se­no­ji baž­ny­ti­nė ar­chi­tek­tū­ra.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­dą pri­sta­tęs ne­pap­ras­ta­sis ir įga­lio­ta­sis Ar­mė­ni­jos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Tig­ran Mkrtchyan sa­kė, kad šio­je pa­ro­do­je nė­ra jo­kios po­li­ti­kos. Tie­siog no­ri­ma, kad žmo­nės su­pras­tų, jog Arcacho–Kalnų Ka­ra­ba­cho žmo­nės, il­gai ko­vo­ję už ne­prik­lau­so­my­bę, gy­ve­na sa­vo gy­ve­ni­mą.

Pa­ro­dą su­da­ro dvi da­lys. Vie­no­je pri­sta­to­mos Ar­mė­ni­jos vi­du­ram­žių šven­tyk­los, vie­nuo­ly­nai, ažū­ri­nis, iš­kir­ti­nis ar­chi­tek­tū­ri­nis pa­li­ki­mas, ant­ro­je – Arcacho–Kalnų Ka­ra­ba­cho iš­skir­ti­nio gro­žio gam­ta, kul­tū­ra, šiuo­lai­ki­nio gy­ve­ni­mo at­spin­džiai.

Vė­liau pa­ro­dy­tas 15 mi­nu­čių do­ku­men­ti­nis fil­mas „Ke­lio­nė į Kal­nų Ka­ra­ba­chą“, nu­fil­muo­tas lie­tu­vių ir lat­vių blo­ge­rių.

Ren­gi­nio me­tu vy­ko mu­zi­kan­tų iš Ste­pa­na­ker­to (Kal­nų Ka­ra­ba­cho sos­ti­nė) kon­cer­tas tra­di­ci­niais inst­ru­men­tais – kia­man­čia, ta­ru ir būg­nu.

Or­ga­ni­zuo­jant pa­ro­dą ir vi­są ren­gi­nį sa­vi­val­dy­bei bei Ar­mė­ni­jos amba­sa­dai tar­pi­nin­ka­vo p­rieš dau­ge­lį me­tų Jo­niš­ky­je įsi­kū­ręs vers­li­nin­kas ar­mė­nas Vard­ge­sas Mov­ses­ja­nas.

Kal­nų Ka­ra­ba­cho, ku­rio gy­ven­to­jų dau­gu­mą su­da­ro ar­mė­nai, is­to­ri­ja ku­pi­na per­mai­nų, ko­vų. Šią te­ri­to­ri­ją XIII am­žiu­je try­pė turkų–seldžiukų gen­tys, mongolų–totorių ka­riai. Bū­tent ta­da kraš­tas pra­dė­tas va­din­ti Ka­ra­ba­chu. Pa­gal la­biau­siai pa­pli­tu­sį aiš­ki­ni­mą, šis pa­va­di­ni­mas su­si­de­da iš dvie­jų žo­džių: tur­kų „ka­ra“, reiš­kian­čio „juo­das“, ir per­si­ško „bach“ – „so­das“.

Po Rusijos ir Persijos ka­ro te­ri­to­ri­ja ati­te­ko Ru­si­jos im­pe­ri­jai. Tarp­tau­ti­niai su­si­ta­ri­mai lė­mė Kal­nų Ka­ra­ba­cho pe­rė­ji­mą iš vie­nų ran­kų į ki­tas. 1921 me­tais Ar­ca­chas (Kal­nų Ka­ra­ba­chas) bu­vo anek­suo­tas so­vie­tų Azer­bai­dža­no.

1991 me­tų gruo­džio 10 die­ną įvy­ko re­fe­ren­du­mas dėl ne­prik­lau­so­my­bės, po ku­rio ši res­pub­li­ka pa­si­skel­bė ne­prik­lau­so­ma nuo Azer­bai­dža­no. Ta­čiau ki­tos vals­ty­bės nei tarp­tau­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos jos ne­pri­pa­žįs­ta.

Au­to­rės nuo­tr.

Šiuo­lai­ki­nis Kal­nų Ka­ra­ba­cho jau­ni­mas ir – XIII am­žiaus Gan­dza­sa­ro vie­nuo­ly­nas – ar­mė­nų ar­chi­tek­tū­ros bran­gak­me­nis.

Ar­mė­ni­jos am­ba­sa­do­rius Tig­ran Mkrtchyan, pri­sta­tęs fo­to­pa­ro­dą apie Kal­nų Ka­ra­ba­chą, sa­kė no­rin­tis, jog žmo­nės pa­ma­ty­tų šios res­pub­li­kos gro­žį, jos gy­ve­ni­mą.

Jo­niš­kie­tis vers­li­nin­kas Vard­gesas Mov­ses­janas, ku­ris tar­pi­nin­ka­vo sa­vi­val­dy­bei ir Ar­mė­ni­jos am­ba­sa­dai or­ga­ni­zuo­ti pa­ro­dą, pri­sta­tė ir tra­di­ci­niais inst­ru­men­tais gro­ju­sius mu­zi­kan­tus.