Pedagogui mėgautis darbu – misija (ne)įmanoma?

Pe­da­go­gui mė­gau­tis dar­bu – mi­si­ja (ne)įma­no­ma?

Penk­tą kar­tą Rad­vi­liš­ky­je vy­ku­sio­je res­pub­li­ki­nė­je kon­fe­ren­ci­jo­je „Svei­kas mo­ky­to­jas – sėk­min­go ug­dy­mo ga­ran­tas“ ke­lių ra­jo­nų pe­da­go­gai dis­ku­ta­vo apie svei­ka­tą, jos įta­ką sėk­min­gam ug­dy­mo pro­ce­sui, svei­ką gy­ve­ni­mo bū­dą.

Ri­man­tas PET­RA­VI­ČIUS

mkrastas@skrastas.lt

Dar­bu pa­ten­kin­ti ma­žiau nei pu­sė pe­da­go­gų

Kon­fe­ren­ci­jo­je V. Ku­dir­kos pa­grin­di­nės mo­kyk­los di­rek­to­rė Ra­sa Da­gie­nė ir mo­kyk­los psi­cho­lo­gė Ag­nė Kup­ry­tė-Iva­naus­kie­nė pri­sta­tė Rad­vi­liš­kio ra­jo­no mo­kyk­lų pe­da­go­gų ap­klau­sos „Mė­gau­tis dar­bu – mi­si­ja (ne) įma­no­ma“ re­zul­ta­tus.

Apk­lau­so­je da­ly­va­vo 154 pe­da­go­gai iš de­vy­nių ra­jo­no mo­kyk­lų.

Pa­gal ap­klau­sos re­zul­ta­tus, 40 pro­cen­tų mo­ky­to­jų yra pa­ten­kin­ti dar­bu ir jų pa­si­ten­ki­ni­mo dar­bu ly­gis yra di­de­lis, 60 pro­cen­tų – vi­du­ti­nis.

Pe­da­go­gai la­biau­siai pa­ten­kin­ti ga­li­my­be tu­rė­ti nuo­la­ti­nį dar­bą, ga­li­my­be at­lik­ti už­duo­tis, ku­rio­se ga­li pa­nau­do­ti sa­vo ge­bė­ji­mus ir ga­li­my­be dirb­ti ki­tų la­bui bei sa­va­ran­kiš­kai.

Apk­lau­sos duo­me­ni­mis, pe­da­go­gai ne­pa­ten­kin­ti sa­vo at­ly­gi­ni­mu ir dar­bo krū­viu, tuo, kaip bend­ra­dar­biai su­ta­ria tar­pu­sa­vy­je bei ga­li­my­be nu­ro­dy­ti žmo­nėms, ką jie tu­rė­tų dirb­ti.

Di­rek­to­rė kal­bė­jo, jog šie ap­klau­sos re­zul­ta­tai ro­do, ko­kio­je sri­ty­je ir kaip ga­li­ma to­bu­lė­ti.

Mo­ky­to­jas tu­ri pri­si­min­ti vai­kys­tę

Lie­tu­vos olim­pi­nės rink­ti­nės vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas Da­lius Bar­kaus­kas sa­vo pra­ne­ši­mą „Kaip iš­lik­ti jau­nu ir svei­ku mo­ky­to­ju“ pra­dė­jo klau­si­mais, ku­rie gal la­biau ti­ko vai­kams: kas ne­se­niai žai­dė slė­py­nių, kas šį ru­de­nį įli­po į me­dį? Iš­vy­dęs tik ke­lias pa­kel­tas ran­kas, sve­čias api­bend­ri­no: „Jei­gu suau­gu­sie­ji daž­niau žais­tų, psi­cho­te­ra­peu­tai ne­tu­rė­tų dar­bo.“

D. Bar­kaus­kas pe­da­go­gams pasakojo apie tris svei­ko gy­ve­ni­mo ban­gi­nius – dar­bo ir poil­sio re­ži­mą, ra­cio­na­lią mi­ty­bą, ju­de­sių pa­sto­vu­mą.

Jis, moks­liš­kai aiš­kin­da­mas, iš­sklai­dė vi­suo­me­nė­je įsi­tvir­ti­nu­sius mi­tus apie spor­ta­vi­mą ir vais­tus. Kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viai iš­gir­do ne­ma­žai nau­din­gų pa­ta­ri­mų, kaip na­muo­se be įmant­rių tre­ni­ruok­lių ga­li­ma nau­din­gai ju­dė­ti. Esą te­rei­kia įpras­ti ro­po­ti, tu­pi­nė­ti, „gy­ven­ti“ ant grin­dų, ir gy­ve­ni­mas pri­si­pil­dys ju­de­sių.

Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to psi­cho­lo­gas Arū­nas Nor­kus pe­da­go­gams pa­sa­ko­jo apie dar­bi­nį stre­są, ku­ris at­si­ran­da kai nea­ti­tin­ka rei­ka­la­vi­mai, ku­riuos sau ke­lia­me, ir ga­li­my­bės bei mo­kė, ką rei­kė­tų da­ry­ti, kad stre­sas bū­tų ma­žes­nis.

Ne­sis­tenk bū­ti ge­res­nis už ki­tus

LCC tarp­tau­ti­nio uni­ver­si­te­to lek­to­rius Emi­li­jus Gri­cius, kal­bė­da­mas apie ne­sėk­min­gus gy­ve­ni­mus, tei­gė, jog ne­ga­li­ma at­skir­ti lai­mės nuo sėk­mės.

„Vis­kas bū­na ge­rai, jau­čia­mės sėk­min­gi, kol ne­pra­de­da­me ly­gin­ti. Vos pra­dė­ję sa­ve ly­gin­ti su ki­tais, nu­spren­džia­me, kad esa­me ne­sėk­min­gi, nes vi­sa­da bus sėk­min­ges­nių, lai­min­ges­nių, tur­tin­ges­nių“, – sa­kė jis.

Lek­to­rius, pa­si­telk­da­mas gy­ve­ni­miš­kus pa­vyz­džius, skai­ty­tas kny­gas, emo­cin­gai ir žais­min­gai aiš­ki­no, jog svar­biau­sia ne steng­tis bū­ti ge­res­niems už ki­tus, bet pa­si­mo­ky­ti iš ki­tų ir steng­tis kiek­vie­ną die­ną pa­siek­ti sa­vo ga­li­my­bių mak­si­mu­mą, o svar­biau­sia – rei­kia iš­mok­ti džiaug­tis sa­vo gy­ve­ni­mu.

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Teo­ri­nės psi­cho­lo­gi­jos ka­ted­ros pro­fe­so­rė Lo­re­ta Bukš­ny­tė-Mar­mie­nė sa­vo pra­ne­ši­me „Bend­ra­vi­mo dės­nin­gu­mai: kaip iš­veng­ti ne­su­sip­ra­ti­mų“ pasakojo apie konf­lik­to pro­ce­so mo­de­lį,  jo de­da­mą­sias da­lis bei kaip konf­lik­to me­cha­niz­mo su­pra­ti­mas pa­de­da iš­veng­ti ne­su­sip­ra­ti­mų, o daž­nai – ir pa­ties konf­lik­to.

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Teo­ri­nės psi­cho­lo­gi­jos ka­ted­ros lek­to­rė, me­di­ci­nos psi­cho­lo­gė, dak­ta­rė Lo­re­ta Zajančkauskaitė­Staskevičienė sa­vo pra­ne­ši­me „Eg­zis­ten­ci­nio po­žiū­rio tai­ky­mas psi­cho­lo­gi­nei hi­gie­nai“ at­krei­pė dė­me­sį į vie­no ty­ri­mo duo­me­nis.

Mo­ky­to­jai, at­sa­ky­da­mi į klau­si­mą, kaip sie­kia sa­vo as­me­ni­nio ir pro­fe­si­nio to­bu­lė­ji­mo, nė vie­nas ne­kal­bė­jo apie as­me­ni­nį to­bu­lė­ji­mą, o vi­si daug kal­bė­jo apie pro­fe­si­nį.

Lek­to­rė už­si­mi­nė, kad au­ten­tiš­kas bu­vi­mo pa­sau­ly­je bū­das ga­li bū­ti ug­do­mas įvai­rio­mis for­mo­mis: nuo­la­ti­nė­mis min­ti­nė­mis pra­ty­bo­mis, re­gu­lia­riu ref­lek­si­jų die­no­raš­čio ra­šy­mu, eg­zis­ten­ci­ne psi­cho­te­ra­pi­ja.

Pa­sak jos, są­mo­nin­gas su­si­ti­ki­mas su eg­zis­ten­ci­ne rea­ly­be ska­ti­na as­me­ni­nį ir pro­fe­si­nį au­gi­mą, ma­ži­na stre­są ir su juo su­si­ju­sius simp­to­mus.

Mo­ky­to­jai bu­vo mo­ko­mi pra­ti­mų, ku­rie pa­de­da nu­ra­min­ti ne­ri­mą, bai­mę, iš­si­va­duo­ti nuo emo­ci­nių trau­mų, su­ma­žin­ti skaus­mą. Rad­vi­liš­kio ra­jo­no vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro dar­buo­to­jai at­li­ko krau­jo ty­ri­mus, ma­ta­vo ar­te­ri­nį krau­jos­pū­dį, rie­ba­lų, skys­čių, rau­me­nų kie­kį, kau­lų ma­sę, mo­kė akių mankš­tos bei krau­jo­ta­kos ak­ty­vi­ni­mo pra­ti­mų.

Kon­fe­ren­ci­jos me­tu pe­da­go­gams bu­vo iš­da­ly­tos ap­klau­sos an­ke­tos. Su­su­ma­vus jų re­zul­ta­tus paaiš­kė­jo, kad to­kių kon­fe­ren­ci­jų pe­da­go­gams la­bai rei­kia.

Jū­ra­tės KA­NI­ŠAUS­KIE­NĖS nuo­tr.

Lie­tu­vos olim­pi­nės rink­ti­nes vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas Da­lius Bar­kaus­kas pe­da­go­gams aiš­ki­no apie dar­bo ir poil­sio re­ži­mą, ra­cio­na­lią mi­ty­bą, ju­de­sių pa­sto­vu­mą.

Au­to­riaus nuo­tr.

Pe­da­go­gai Rad­vi­liš­ky­je dis­ku­ta­vo apie svei­ka­tą.

Kai ku­rie lek­to­riai sa­vo pra­ne­ši­mus paį­vai­ri­no pra­kti­niais svei­ka­ti­ni­mo pra­ti­mais.