
Naujausios
Pavojaus varpai – dėl daugiabučių renovacijos
Šiuo metu Kelmės rajone renovuojami arba ruošiasi renovacijai šeši daugiabučiai. Valstybės parama renovacijai mažėja. Butų savininkai bėdoja, jog tiek, kiek sumokės už renovaciją, negaus už parduodamą butą.
Tuo tarpu daugiabučius administruojančios bendrovės direktorius tvirtina, jog, vadovaujantis mažiausios kainos kriterijumi, sunku rasti patikimų rangovų. Dėl silpnų rangovų, kuriuos parenka Centrinė pirkimų organizacija, pavojaus varpais skambina ir savivaldybės vadovai.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Brangu renovuoti, brangu daug mokėti už šilumą
Kelmėje, B. Laucevičiaus gatvėje, prie 12 numeriu pažymėto namo, darbuojasi statybininkai. Kažkada kaip kooperatinis daugiabutis statytas namas renovuojamas.
Šiame name gyvenantis pensininkas Aleksandras Gaidjurgis sako, jog renovacija – menkas malonumas. Laiptinėje keičia lietaus vamzdžius, rūsyje – šilumos punktus, vandens vamzdžius. Visur išdaužyta, šiukšlina. Jau pradės šiltinti vieną namo sieną, pastatė pastolius.
Pensininkas nepyksta, kad bus sutvarkytas šilumos punktas, pasikeis prieš kelis dešimtmečius statyto namo išvaizda. Tačiau kai sužinojo, jog už renovaciją jam reikės mokėti 23 tūkstančius eurų, nusiminė.
Bendrija ims paskolą, bankas išdėstys tą sumą dalimis. Jeigu pensininko pajamos neleis jam pačiam mokėti paskolą, kreditą ir palūkanas kompensuos Savivaldybė. Vyresnio amžiaus žmonės – atsargūs. O jeigu pasikeis įstatymas, ir Savivaldybė nustos kompensuoti kreditą?
Ponas Aleksandras nebuvo renovacijos šalininkas. Bet pusė gyventojų sutinka – ir kitos pusės nuomonė niekam neįdomi.
Nerenovuotame daugiabutyje gyventi – taip pat ne pyragai. Pensininkas Aleksandras gyvena didžiuliame keturių kambarių bute. Gruodis nebuvo šaltas. Tačiau už šildymą atėjo 90 eurų sąskaita. Plius karštas ir šaltas vanduo, elektra, administravimo išlaidos, telefonas ir kiti mokesčiai – iš pensijos ne kažkas ir belieka. Butą keistųsi į mažesnį, bet niekas tokių didelių butų dabar neperka.
Ant vidaus sienų prasimuša ledas
Kaimyniniame B. Laucevičiaus 14 numeriu pažymėtame name gyvenanti pedagogė sako, jog jų daugiabučio gyventojai taip pat sunkiai pasidavė renovacijai. Žmonės baiminasi skolų.
Tačiau pasvarstė, jog dabar jų daugiabutis, šalia renovuotų namų atrodo vargingai. Jų ir kaimyninis daugiabučiai liko vieninteliai nerenovuoti visame Raseinių gatvės kvartale. Galiausiai kai kuriuose butuose pro lauko sienas viduje žiemą išvirsta ledas. Pasirodo, kai kur anų laikų statybininkai nepalikę nė oro tarpo. Būtinai reikia apšiltinti sienas.
Gyventojai abejoja, ar rangovai spės atlikti darbus iki šių metų birželio. Renovacija turėjo prasidėti praėjusių metų birželį. Tačiau iki šiol jų kieme dar nėra jokio veiksmo. Tik kaimyniniame name neseniai prasidėjo darbai. Čia sienas šiltinti ruošiasi keletas SMD bendrovės darbininkų.
Name atnaujinami šilumos punktai, keičiami vamzdžiai, radiatoriai.
Trūksta patikimų rangovų
Susitikime su Kelmės miesto gyventojais rajono meras Vaclovas Andrulis informavo, jog sutartis dėl renovacijos pasirašė dar šešių daugiabučių bendrijos. Rajone bus atnaujinta 70 procentų daugiabučių. Tačiau renovacijos procesas darosi vis sudėtingesnis. Rangovus parenka Centrinė pirkimų organizacija. Tačiau pirkimus laiminčios bendrovės ne visada stiprios. Šįkart kai kurie rangovai taip pat atsilieka nuo darbų grafiko.
Vėliau apie daugiabučių renovaciją kalbintas daugiabučius administruojančios įmonės „Kelmės vietinis ūkis“ direktorius Dainius Popovas paantrino merui. Bendrovės iš tiesų vangiai vykdo savo įsipareigojimus. „Žaidžiam su rizika, – sakė D. Popovas. – Ankstesniuose daugiabučių renovacijos etapuose buvo lengviau. Bet nėra ką daryti. Rangovo keitimas – taip pat nenaudingas. Dar labiau nusitęstų darbai.“
D. Popovo nuomone, kalčiausia čia pati viešųjų pirkimų sistema, kai pagrindinis kriterijus – mažiausia kaina. „Už šio kriterijaus slypi daugybė problemų. Sąmata padaryta už 400 tūkstančių eurų, o laiminti bendrovė pasiūlo darbus atlikti už 330 tūkstančių. Ar tai įmanoma? Kyla grėsmė tai bendrovei bankrutuoti“, – stebisi D. Popovas.
Didesnė kaina – didesnė našta gyventojams ir savivaldybei
Antra vertus, didesnė darbų kaina būtų didesnė našta ir daugiabučių gyventojams. Šešių pastarųjų daugiabučių renovacijai valstybė skiria tik 30 ir 35 procentus paramos. Kitą sumą turi dengti patys gyventojai. Didesnių butų gyventojams renovacijos kaštai su banko palūkanomis siekia per 20 tūkstančių eurų. Kelmėje maždaug tiek ar keliais tūkstančiais daugiau kainuoja ir pats butas.
Socialiai remtiniems paskolos įmokas ir palūkanas kompensuoja Savivaldybė. Socialinės paramos skyriaus vedėja Reda Každailienė informavo, kad praėjusiais metais teisę gauti tokias kompensacijas turėjo 246 butų savininkai. Savivaldybė bankams sumokėjo 78 324 eurus. Taigi, didesnė renovacijos kaina – didesnė našta ir Savivaldybei.
Savivaldybės vyriausioji specialistė, atsakinga už šilumos ūkį, Rasita Bujokienė ramina, jog paskola išdėstoma daugeliui metų, mėnesio suma nėra didelė. Be to, paskolos įmoką kompensuos mažesnis mokestis už šildymą.
„Pliusų žymiai daugiau, – sako R. Bujokienė. – Pakeičiami stogai, apšiltinamos sienos, pasikeičia namo išvaizda. Kai kurios bendrijos pačios jau būna nemažai padariusios, kad sutaupytų šilumos. Joms daugiabučio atnaujinimas kainuoja pigiau. Paskola „pririšta“ prie buto.
Jeigu gyventojas parduoda butą, gali parduoti jį su visa paskola.“
Šiuo metu Kelmėje ir Tytuvėnuose renovuojama po tris daugiabučius. Iš viso rajone jų renovuota 41 arba 70 procentų visų daugiabučių.
Autorės nuotr.
Vyksta darbai prie B. Laucevičiaus gatvės 12 numeriu pažymėto daugiabučio.
Daugiabučius administruojančios bendrovės „Kelmės vietinis ūkis“ direktorius Dainius Popovas sako, jog problemų kyla dėl mažiausios kainos kriterijaus atliekant viešuosius pirkimus.