Naujausios
Paslaugų sąraše bendravimo nėra
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Pakruojo filialo pirmininkė Kristina Butkevičienė pažymi, kad neįgaliųjų organizacijos paskutiniu laiku ypač apkraunamos popieriais. Per juos lieka mažai laiko bendrauti su žmonėmis. Formaliai į filialo teikiamas paslaugas bendravimas nė neįrašytas.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Neįgaliuosius vargina popierizmas
Nuo praėjusių metų filialui vadovaujanti socialinio darbo specialistė K. Butkevičienė skaičiavo, jog kartkartėmis rašo septynias ataskaitas apie organizacijos veiklą. O nuolat pildomų dokumentų filialo būstinėje pririkiuotos segtuvų eilės.
„Mes galime blogai pasijutusiam lankytojui pamatuoti kraujospūdį, iškviesti gydytojus, užrašyti pas juos konsultacijai, regėjimo neįgaliesiems teikti skaitovo ir palydovo paslaugas, sutvarkyti dokumentus (pavyzdžiui, užpildyti sąskaitas), organizuoti transportą, konsultuoti regėjimo neįgaliųjų šeimynykščius ar globėjus... Tačiau bet kokią suteiktą pagalbą privaloma detaliai aprašyti. Tam sugaištama nemažai laiko, kurį būtų galima skirti bendravimui su lankytoju.
O bendravimas į paslaugas nė neįtrauktas, nors ne vienas žmogus į būstinę ateina pasikalbėti, pasiguosti. Ir dar – paslaugomis pasinaudojęs lankytojas privalo pasirašyti. Pabandykite įsivaizduoti, kaip tokiais momentais jaučiasi regėjimo neįgalieji!" – piktinosi filialo pirmininkė.
Kad Pakruojo filialo nariams labai svarbus bendravimas, tvirtino ir būstinėje apsilankiusi Janina Vareikienė iš Žeimelio seniūnijos. Vis skambėjo pirmininkės telefonas – žmonės klausė apie būsimus renginius, planuojamas konsultacijas su specialistais.
Pasak K. Butkevičienės, neįgaliųjų organizacijos kol kas nesėkmingai bando įtikinti šalies Vyriausybę, kad dokumentų tvarkymo formalumus reikia paprastinti.
Pirmininkė prisiminė, jog prieš kelerius metus tokio baisaus biurokratizmo dar nebuvo: suteiktų paslaugų grafose užtekdavo įrašyti datą, pasinaudojusiojo pavardę ir padėti pliusą.
Devynerius metus filiale dirbusi savanore K. Butkevičienė ne tik talkininkaudavo renginiuose, bet ir padėdavo tvarkyti dokumentus tuometinei pirmininkei, savo mamai Vidai Bazarienei.
K. Butkevičienė – jau trečios kartos savo giminės atstovė LASS veikloje: dėl ligos apakęs jos senelis Sigitas Jasovejevas buvo tarp pirmųjų narių, vėliau į organizaciją įsijungė mama Vida Bazarienė. Su amžiumi silpnėjant akims ir pripažinus negalią, nare tapo ir pati Kristina. Moteris apgailestauja, jog paveldima giminės liga akis gadina vis jaunesniems – jos moksleiviams sūnums taip pat jau prireikė akinių.
Tarpusavio šiluma tamsos pasaulyje
LASS Pakruojo filialas šiuo metu jungia 83 narius, daugiausiai vidutinio ir vyresnio amžiaus neįgaliuosius. Daugiau nei pusei jų nustatyti specialieji poreikiai. Tik aštuonetas filialo narių dirba.
„Regėjimo neįgaliesiems tinkamų šiuolaikinių darbų, siūlomų įgyti profesijų – itin maža: masažuotojai, vadybininkai, dar floristai... Seniai praėjo laikai, kai neregiai būdavo aprūpinami darbu specialiai įkurtuose aklųjų kombinatuose. Kombinatai, neišlaikę konkurencijos, daugiau nei prieš dešimtmetį bankrutavo. Dabar viskas priklauso tik nuo pačių žmonių“, – sako K. Butkevičienė.
Grupė filialo moterų, susibūrusios į rankdarbių klubą „Pabūkime drauge“, ne tik mezga, neria, bet ir mokosi dekupažo, bižuterijos, suvenyrų gamybos, rengia savo darbų parodas. Ne viena savo dirbinius ir parduoda. Klubas, anot K. Butkevičienės – ir galimybė prisidurti gyvenimui, ir užimtumas, ir tarpusavio bendravimas.
Dainuoti mėgstantieji susibūrė į retro muziką atliekantį vokalinį ansamblį „Varsa“ – vyksta koncertuoti renginiuose į rajono įstaigas, bendruomenes.
Pastarieji filialo veiklos metai skirti regėjimo neįgaliųjų integracijai į visuomenę, visuomenės švietimui apie šių žmonių problemas. K. Butkevičienė užmezgė ryšius su panašiomis organizacijomis kaimyninėje Latvijoje. Pakruojyje jau du kartus apsilankė beveik nematantis rygietis visuomenininkas su šunimi vedliu, apie tokią pasaulyje paplitusią paslaugą pasakojęs ne tik filialo nariams, bet ir renginiuose dalyvavusiems įvairaus amžiaus pakruojiečiams.
Iš valstybės filialas gauna finansavimą tik ūkiniams reikalams. Renginiams lėšų pirmininkė ieško, rašydama projektus, lankydama rėmėjus. K. Butkevičienė džiaugėsi, kad turi nuolatinių rėmėjų – stambiųjų ir mažesnių rajono verslininkų, ūkininkų.
Priklauso ir nuo artimųjų
„Mūsų filialo nariai daugiausiai gyvena kaimuose. Ir skirtingai nuo kitų rajonų regėjimo neįgaliųjų, ieško galimybių išeiti į visuomenę, bendrauti tarpusavyje: tarp likimo draugų negalia, atėmusi akių šviesą, nebėra tokia sunki. Nėra buvę, kad iš keliasdešimties kviestųjų į renginius teatvyktų keli – visada susirenka būrys, palaikomas artimųjų. Antai „Varsos“ dainininką Vladą Laurikietį į repeticijas, kitus renginius atveža žmona. Dažnas renginių dalyvis – iš Šikšnių dukros atvežamas Povilas Nakčiūnas“, – vardijo filialo pirmininkė.
K. Butkevičienei žinomas ir kitoks požiūris: kuomet artimieji rūpinasi garbaus amžiaus neįgaliojo buitimi, tačiau įkalina jį namuose. Nors žmogus labai norėtų kur išvykti, pabendrauti su bendraamžiais, bendraminčiais – stabdo namiškių priešiškumas. Buvo atvejų, kai neregį artimieji atsisakė išleisti, nors pirmininkė būtų pati jį atvežusi į renginį ir pargabenusi namo.
Autorės nuotr.
ŠVIESA: „Mūsų filialo nariai, nors gyvenantys tamsoje – patys yra šviesūs žmonės, iš kurių gali mokytis ne vienas surūgęs sveikasis“, – sako Kristina Butkevičienė. Informaciniame stende filialo būstinėje – narių kūryba, fotografijos iš renginių, apdovanojimai.
POPIERIZMAS: pirmininkė Kristina Butkevičienė apmaudauja: daug laiko, kurį galima būtų skirti žmonėms, suryja popierizmas.
LASS Pakruojo filialo nuotr.
PARODA: Klubo „Pabūkime drauge“ moterų rankdarbiai eksponuoti ne vienoje parodoje.
KONCERTAS: „Varsos“ dainininkai (dešinėje – ansamblio vadovas Gintautas Gvazdauskas) koncertuoja Linkavičiuose, socialinės globos namuose.