Naujausios
Pasiutligė nebebaugina radviliškiečių?
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai sunerimę: rajone šunų bei kačių paskiepijama vis mažiau.
Paskutinis pasiutligės atvejis Radviliškio rajone užregistruotas prieš ketverius metus, tačiau tai nereiškia, jog galima nusiraminti ir nebeskiepyti savo augintinių.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Pasiutligę pristabdė oralinė vakcinacija
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, pasiutligės atvejų šalyje itin sumažėjo. Ketverius metus šių susirgimų nebenustatoma ir rajone.
Radviliškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiojo veterinarijos gydytojo-inspektoriaus Romualdo Žukausko įsitikinimu, šios mirtinos ligos atvejų sumažėjo dėl oralinės vakcinacijos, kuri šalyje vykdoma jau ne vienerius metus ir bus vykdoma tol, kol bus nustatytas nors vienas pasiutligės atvejis.
Pagal vakcinacijos programą, du kartus per metus iš oro yra barstomi jaukai su vakcina. Jauko sudėtyje yra negyvūninių komponentų (augalinės kilmės) ir žuvies miltų, o jo viduje yra vakcinos pripildyta kapsulė, kurioje yra dirbtinai išskirti pasiutligės virusai.
Laukiniam gyvūnui ėdant jauką, plyšta viduje esanti kapsulė, kuri sužeidžia ryklės gleivinę ir vakcina patenka ant gleivinės ir tonzilių. Tokiu būdu laukinių gyvūnų organizme susidaro imunitetas lauko virusui ir pasiutligė nebeplatinama. Imunitetas trunka 12 mėnesių.
Šalyje išbarstoma per 1,3 milijono vienetų tokių jaukų.
Kasmet yra atliekami patikrinimai – laboratorijoje tiriamos medžiotojų nušautų lapių ir usūrinių šunų galvos bei kraujas. Šiemet buvo ištirtas 61 toks gyvūnas. Nustatyta, kad 58 iš jų buvo prariję jauką su vakcina.
R. Žukausko teigimu, tai labai neblogas rodiklis.
Paskiepijama vis mažiau gyvūnų
Kita vertus, gal būtent tai užmigdė žmonių budrumą – naminių gyvūnų paskiepijama vis mažiau. Tarnybos duomeninis, 2005 metais rajone buvo paskiepyta 5200 šunų ir kačių, o 2011-aisiais – jau tik 2000.
Tiesa, tarnybos specialistai pripažįsta, jog ankstesniais metais geresni skiepijimo rezultatai buvo iš dalies ir dėl to, kad iš rajono biudžeto skiepijimui būdavo skiriama lėšų. Nemokamas skiepijimas paskatindavo savo augintinius skiepyti nepasiturinčius žmones.
Dabar, anot tarnybos specialistų, jau mažiausiai trejus metus skiepijimo akcijos nevyksta, nes tam nebeskiriama lėšų.
Kad labai suprastėjo naminių gyvūnų vakcinacijos situacija, rodo ir tokie faktai. Tarnybos duomenimis, šiemet iš 57 atvejų, per kuriuos buvo apkandžioti ar apdraskyti gyventojai, paskiepyti buvo tik 8 gyvūnai.
„Pasiutlige galima užsikrėsti užkrėsto gyvūno seilėms ar užkrėstiems audiniams patekus ant pažeistos odos ar gleivinių. Kai žmogui įkandęs ar jį apdraskęs gyvūnas būna paskiepytas, pavojaus dėl pasiutligės nėra. Kas kita, kai įkanda nežinomas arba neskiepytas gyvūnas. Tuomet kiekvienam nukentėjusiajam tenka praeiti visą neitin malonų gydymo kursą“, – mirtinos ligos pavojus aiškino R. Žukauskas.
Anot gydytojo, tik skiepydami naminius gyvūnus bei vakcinuodami miško žvėrelius, galėsime išguiti šią ligą.
Autorės nuotr.
JAUKAI: Šalyje išbarstoma per 1,3 milijono vienetų jaukų su vakcina.
SKIEPAI: Kai skiepams nuo pasiutligės būdavo skiriama lėšų iš biudžeto, naminius gyvūnus skiepydavo daugiau gyventojų.