Naujausios
Pašilė. Miestelis, į kurį negrįžta
Pašilė – vienas iš šešių miestelio statusą turinčių Kelmės rajono gyvenviečių. Įvažiuoji – į akis pirmiausia krenta socialiniai kontrastai: bendruomenės gražiai sutvarkytas centras, tvarkingi aštuonbučiai plastikiniais langais ir iš sovietinių laikų likę didžiuliai apleisti pastatai.
Nuo 36 gyventojų prasidėjęs, 18 amžiuje iki poros tūkstančių gyventojų išaugęs, paskui mažėjęs, o praėjusiame amžiuje suklestėjęs miestelis vėl traukiasi. Senieji miršta. Jauni negrįžta. Neina net siūlant socialinį būstą.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Gyvenimas sukasi aplink parduotuvę
Popietė Pašilėje. Prie geltonai dažytos parduotuvės šnekučiuojasi jaunas vyrukas ir garbaus amžiaus senjoras. Sunkvežimis atvežė prekių. Prie parduotuvės sustoja vienas kitas automobilis. Draugiški keliautojai iššoka iš automobilių, maloniai labinasi su praeiviais, užbėga į parduotuvę. Išeina nešini keliais pakeliais sėklų, gaivaus gėrimo buteliuku. Didelių pirkinių krepšių niekas netempia.
„Ar daug bendraamžių turi Pašilėje?" – klausiu jauno vyruko, ką tik išėjusio iš parduotuvės. „Nėra... Gal aš tik vienas? – nusišypso vaikinukas, neslėpdamas dailių baltų dantų eilės. – Gyvenu pas babą. Padedu jai ūkininkauti. Skubu prie darbų“, – žodį skalsina vyrukas.
Jo pašnekovas Juozapas dar tik ruošiasi užsukti į parduotuvę. Nusipirks ką nors užkąsti. Nedaug sau gali leisti iš nedarbingumo pašalpos. Juozapas nuo gimimo gyvena Pašilėje. Prisimena tuos laikus, kai miestelis buvo ūkio centras. Mosteli ranka į priešais parduotuvę kėpsantį apleistą pastatą. Čia buvo ūkio valgykla.
Atskirtis
Valgykla kelia prisiminimų ir iš parduotuvės ką tik išėjusiai Natalijai. Moteris visą gyvenimą toje valgykloje dirbo. Dabar vienintelės darbovietės– parduotuvė ir medicinos punktas.
Daugiau nieko nėra. Mokyklą uždarė. Kelis Pašilėje dar gyvenančius vaikus autobusiukas vežioja į Karklėnus.
Pastatai ištuštėję. Išdaužytais langais. Maršrutinis autobusas važiuoja tik pirmadienio ir penktadienio rytą.
Žemė Pašilėje ir aplink Pašilę – prasta. Iš ūkio labai turtingas nebūsi. Edita Bukantienė, Petras Krencius, Rima Nausėdienė, – vardija pašiliškiai stambiausius savo ūkininkus, kurie dirba po 30–40 hektarų žemės. Kalvotame krašte daugelis verčiasi pieno ūkiu. Iki keliolikos centų sumažintos pieno žaliavos kainos smogė per kišenę ir kelių dešimčių galvijų bandą turintiems, ir kelių karvių laikytojams.
Trihektarininkų Pašilėje beveik nėra. Tokiame plote gali išlaikyti tik porą karvių. O kas iš poros karvių? Neišgyvensi. Geriau apsimoka atsisakyti žemės ir gyventi iš pašalpų.
Registruotų – beveik pora šimtų, gyvena tik pusė
Per nepriklausomybės laikotarpį miestelis paseno. Dauguma jo gyventojų jau pensininkai.
Natalija Ginčiauskienė glaudžia mažylę savo augintinę. Viliasi – gal ji liks kaime. Geraširdė moteris išaugino ir mažylės motiną Jurgą. Tik ji turi sveikatos problemų, vis po ligonines. Ėmėsi globoti ir jos dukrytę.
Gerumo apraiškų Pašilėje yra ir daugiau. Tik tarsi deguto šaukštas medaus statinę sugadina keli kaimo latriukai. Jie kartais maskatuojasi po miestelį, kuria nekokį įvaizdį atvykėliams.
Juolab kad ir tų gyventojų Pašilėje nedaug. Kražių seniūnas Rolandas Karčiauskas sako, jog Pašilėje gyvena apie 180 žmonių. Su aplinkiniais kaimais susidarytų netoli pustrečio šimto. Tačiau tai tik čia registruoti žmonės. Iš tiesų daugelis jų emigravę, dirba didmiesčiuose. Nuolatos gyvena tik šiek tiek per šimtą.
Istoriniai šaltiniai teigia, kad 1868 metais Pašilės miestelyje gyveno 36, 1898 – 57, 1959 – 100, 1986 – 242, 2001 metais – 224 gyventojai. Per pastaruosius keliolika metų gyventojų Pašilėje bus dar gerokai apmažėję. Senieji miršta. Jauni čia nenori gyventi.
Seniūnas pasakoja norėjęs kaip socialinį būstą vienai šeimai nupirkti mūrinį namelį Pašilėje. Socialiai remtina šeima į Pašilę nėjo. Geriau liko Karklėnuose gyventi pas močiutę.
Už kuklų namą Pašilėje prašo 4–5 tūkstančių eurų. Užsieniečiui tokį būstą įpirkti būtų vieni niekai. Užtektų poros atlyginimų ar kelių pensijų. Vietiniams ir tokie pinigai per dideli.
Viename aštuonbučių jau kokie treji metai pardavinėjamas gerai sutvarkytas butas. Šeimininkai prašė 10 tūkstančių litų, dabar – 3 tūkstančių eurų. Tačiau pirkėjų neatsiranda.
Pirmajame aštuonbučio aukšte duris atidariusi moteris pasakojo į Pašilės miestelį atsikėlusi iš kaimo, kai savo name gyventi pasidarė per sunku ir nesaugu. „Nėra gero ir čia, – pasigodojo. – Pasiilgstu ramybės. Nėra patogumų. Tik tiek, kad esu tarp žmonių.“
Vaikų darželyje – ūkininko grūdai
Čia daug apleistų pastatų. Gyvenvietės centre – didžiulis buvusio ūkio administracinis pastatas. Anksčiau jame dar glaudėsi kelios įstaigos. Uždarius mokyklą, jos perkeltos į mokyklos pastatą. Šiuo metu mokykloje rengiamas daugiafunkcis centras.
Administracinis pastatas perduotas Turto fondui. Bus parduodamas.
Ant kalnelio palypėjęs pirminę savo išvaizdą praradęs buvęs vaikų darželis. Jis jau privatizuotas. Ūkininkas pastate laiko grūdus.
Dvaras reikalingas tik Augiui
Miestelio pakraštyje dar išlikęs buvusio dvaro pastatas. Lyg vaiduoklis. Išdaužytais langais, sukiužusiu stogu. Koridoriuje – trejos durys. Vienos užkištos metaliniu kaiščiu, kitos užremtos šluota, trečios užrakintos.
Išdaužtas langas pridengtas tik užuolaida. Viduje kažkas panašaus į virtuvę. Kambaryje pro neskalbtas sutįsusias užuolaidas matosi televizorius. Dar keletas skurdžių daiktų liudija, jog čia žmogaus gyvenama.
Vietiniai pasakoja, jog dvaro pastate sovietiniais laikais iš tiesų buvo keli būstai. Dabar kai kurie gyventojai išsikėlė. Liko gyventi tik toks Augis. Tačiau seniūnas tikslina, jog Augis dažniausiai būna pas sugyventinę, kitame Pašilės miestelio name. Tik kai su sugyventine susipyksta, pareina į namus nakvoti. Pabūna kelias dienas. Susitaiko su drauge. Ir vėl išeina.
Todėl apleistas dvaro pastatas dabar paskelbtas bešeimininkiu turtu. Mat iš Lenkijos buvo atvažiavę dvaro savininkų Kazimiero ir Konrado Huščių palikuonys. Apžiūrėję senolių palikimą jie nusprendė, kad neverta į apleistą pastatą tiek daug investuoti. Dvaro pastatas sovietiniais metais buvo apdegęs, o vėliau atstatytas ir vėl nugyventas.
Užtat įsigyti dvarą ir prikelti naujam gyvenimui nusprendė kaimynystėje savo tėvų sodybą naujam gyvenimui prikėlęs kaunietis. Jo šeima įvertino Pašilės miestelio gamtos grožį, ramybę ir erdves.
Galbūt jie atgaivins ir dvarininkų Huščių gyvenimo būdą. Pasakojama, jog Huščios labai mylėjo žirgus. Jų laikė 12. Ponų dukros tais žirgais jodinėdavo. Ponia su dukromis vaikštinėdavusi išpuoselėto sodo takais. Dvarininkai samdydavę kumečių. Šie turėdavę dirbti 3 dienas per savaitę. Už metų darbą galėdavo išsilaikyti karvę, gaudavo 400 kilogramų grūdų ir malkų.
Vienintelė pramoga – bažnyčia
Šiandien pagrindinė vyresniųjų pašiliškių išeiga – į bažnyčią. Geltonai dažyta, iš toli šviečianti medinė bažnytėlė daugeliui pašiliškių – visai čia pat, tik keli žingsniai nuo namų.
Aukoti šv. mišių čia atvažiuoja Kražių klebonas. Jau daugiau kaip trisdešimt metų Pašilėje kunigo nėra. Pasakojama, jog sovietiniais laikais čia ilgiau kaip penkerius metus neišbūdavo nė vienas kunigas. Už tautos dvasios palaikymą jie būdavę persekiojami.
Manoma, jog parapija Pašilėje susiformavo dar 15 amžiuje. Tačiau liaudiškos architektūros bažnyčia su bokšteliu ir akmenine šventoriaus tvora buvo pastatyta 18 amžiaus pabaigoje. Jos fundatorius bajoras Jurgis Jucevičius palaidotas bažnytėlės požemiuose.
M.Valančius rašė, kad 18 amžiaus pabaigoje Pašilės parapijai priklausė 2042 katalikai, juos aptarnavo du kunigai.
Šiandieninė Pašilės parapija nėra naudinga ir dvasiškiems tėvams. Daugelis tikinčiųjų gyvena skurdžiai.
Pašilė – miestelis Kelmės rajone, šalia kelio Karklėnai–Kaltinėnai. Seniūnaitijos centras.
Stovi medinė Pašilės Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1883 m.), veikia Pašilės pagrindinė mokykla, biblioteka. Stūkso Pašilės akmuo (su „dievo pėda“; archeologijos paminklas).
Autorės nuotr.
PASIDIDŽIAVIMAS: Šalia senų apgriuvusių ir nugyventų pastatų šviečia sutvarkyta Pašilės bažnyčia.
KALVOS: Kalvotas Pašilės kraštas nepalankus ūkininkauti.
VAIZDAI: Pašilės miestelis džiugina ir gražiais vaizdais.
CENTRAS: Parduotuvė miestelio centre – pašiliškių susitikimų vieta.
IŠEIGA: Pašiliškiui Juozapui parduotuvė – vienintelė išeiga. Iš neįgalumo pašalpos gyvenantis vyras tik tiek sau gali leisti.
SĖKLOS: Natalija Ginčiauskienė su savo augintine nusipirko sėklų. Iš Olandijos grįžusi dukra tėvams padeda apsodinti daržus.
DVARAS: Lenkų dvarininkams Huščioms priklausęs dvaras liko be garbės.
BŪSTAS: Palyginti su kai kuriais kitais kaimais, Pašilės daugiabučiai – gana tvarkingi. Tik patogumų juose nėra. Ir parduodamus butus aštuonbučiuose perka sunkiai.
ŪKIS: Pašilėje dominuoja smulkieji ūkeliai.
SKURDAS: Miestelyje į akis krenta skurdas ir socialinė atskirtis.