Pasakorių konkursu garsina aukštaičių tarmę

Loretos RIPSKYTĖS nuotr.
Konkurse „Buva karto“ Joniškio kultūros centro Jakiškių ir Kirnaičių skyrių renginių režisierius Gediminas Andrašiūnas užėmė pirmą vietą folkloro ansamblių narių kategorijoje.
Linkuvos kultūros centras (Pakruojo rajonas) organizavo Šiaurės Lietuvos suaugusiųjų pasakotojų konkursą „Buva karto“, kuriuo garsinama aukštaičių tarmė. Šiemet konkurse dalyvavo kaimyninių rajonų atstovai, kurie varžėsi trijose kategorijose. Dalyvių pasirodymus vertino ir speciali komisija, ir žiūrovai, socialiniame tinkle ties labiausiai patikusiais įrašais palikę paspaudimus „patinka“.

Geriausias savo kategorijoje

Konkurse „Buva karto“, kuris Pakruojo rajone surengtas antrą kartą ir turėjo būti kaip sudedamoji folkloro ir amatų šventės „Aukštas dangus“ dalis, bet dėl karantino atšaukta, dalyvavo 15 pasakotojų, iš kurių 14 – konkursantai (viena moteris neatitiko kriterijų, nepateikė anketos). Jie vertinimui siuntė savo pasakojimų vaizdo įrašus.

Konkurso komisija, kurią sudarė Pakruojo rajono savivaldybės kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Renata Budrienė (pirmininkė), Linkuvos kultūros centro etnografė Aelita Garalevičienė, to paties kultūros centro režisierius Simonas Kilius, Pakruojo kultūros centro kultūrinių renginių vadybininkė Birutė Černikienė, pasakotojų pasakotoju pripažino Dovydą Butkų iš Vadoklių (Panevėžio rajonas), kuris geriausiu tapo ir savarankiškai išmokusiųjų pasakoti šiuolaikinėje kultūros terpėje kategorijoje. Jaunuolis išraiškingai aukštaitiška tarme pasekė sakmę „Api Juodže ežerą“, kurioje kalbama apie minėto ežero kilmę. Neva, jam vardą davęs neklusnus mergaitės ganytas juodas jautis. Panevėžio rajono pasakotojas iš komisijos surinko 71 balą iš 80 galimų.

66 balus surinkęs Joniškio kultūros centro Jakiškių ir Kirnaičių skyrių renginių režisierius Gediminas Andrašiūnas buvo pirmas folkloro ansamblių narių kategorijoje. Kirnaitiškis itin palankiai vertintas už natūralų pasakojimo stilių, tarmės saugojimą. Dukra Kamilė nufilmavo jį, pasipuošusį tautiniais rūbais, prie Kirnaičių kaimo klėties, pasakojantį atsitikimą „Velne žabangos“ apie tai, kaip mergelę su berneliu iš šokių Šlapakių kaime einant namo per mišką prigąsdinęs velnias, bandęs paklaidinti rūke, paleidęs dūšelių būrį, vedžiojęs porelę visą naktį ratų ratais. Šį pasakojimą jis kadaise išgirdo ir užrašė iš vietos gyventojos kirnaitiškės Genovaitės Katilienės.

„Nei ruošiausi, nei teksto specialiai mokiausi, viskas padaryta, kaip sako, „ant smūgio“, improvizuojant, man svarbu istorijos esmę žinoti. Tiesog sėdau ir paporinau, vieno filmavimo dublio užteko“, – juokėsi pasakorius, savo tarmės nepamiršęs ir studijų metais Vilniuje kultūros mokykloje.

Vyresnio amžiaus žmonių, tradiciją perėmusių iš šeimos bendruomenės, kategorijoje geriausiai sekėsi Danutei Jaraitei–Noreikienei iš Mikoliškio (Pakruojo rajonas). Ji pateikė pasakojimą „Kaip atsirado Aleksejevkos kaimo pavadinimas“. Kalbama, kad žmogelis Aleksas išėjęs į mišką žabų, o žmona, jo pasigedusi ir pamačiusi kaimyną sėjantį, ėmusi šaukti „Aleksai, jau sėj?!“

Visiems nugalėtojams atiteks praėjusiais metais Linkuvoje surengto dailininkų plenero paveikslai ir padėkos raštai. Smulkesnės dovanėlės ir padėkos raštai bus skirti ir visiems likusiems konkurso dalyviams.

Be komisijos dalyvių pasirodymus vertino ir žiūrovai. Už visus filmuotus įrašus žmonės galėjo balsuoti socialiniame tinkle facebooke, tad atskirai rinktas žiūrovų labiausiai pamėgtas pasakotojas. Pirmą vietą, surinkusi 615 paspaudimų „patinka“, pelnė Ona Liukpetrienė iš Klovainių (Pakruojo rajonas). O Joniškio rajono atstovas G. Andrašiūnas taip pat neliko nepastebėtas. Jis sulaukė 492 žiūrovų paspaudimų „patinka“ ir užėmė antrą vietą.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.