Paš­tas pasiūlė komp­ro­mi­są

Paš­tas pasiūlė komp­ro­mi­są

AB Lie­tu­vos pa­štas skel­bė nuo ki­to mė­ne­sio už­da­rąs Kruo­pių se­niū­ni­jos pa­sta­te pa­što sky­riaus pa­tal­pas. Kruo­piuo­se įvy­ko emo­cin­gas vie­tos bend­ruo­me­nės su­si­ti­ki­mas su Paš­to va­do­vais.

Pa­siek­tas komp­ro­mi­sas. Tris ­mė­ne­sius se­na­ja­me pa­šte veiks kil­no­ja­ma­sis pa­štas.

Vy­tau­tas RUŠ­KYS

vytautas@skrastas.lt

Lie­tu­vos pa­što spren­di­mu sta­cio­na­rų pa­štą Kruo­piuo­se pa­keis­ti kil­no­ja­muo­ju pa­štu pa­si­pik­ti­no klien­tai. Jie tre­čia­die­nį su­si­rin­ko vie­tos se­niū­ni­jos ak­tų sa­lė­je pro­tes­tuo­ti.

Lie­tu­vos pa­što ge­ne­ra­li­nė di­rek­to­rė Li­na Min­de­rie­nė aiš­ki­no, kad nau­jo­ji pa­slau­ga pa­tik­sian­ti gy­ven­to­jams, nes ne­rei­kės ei­ti į pa­štą, o į kiek­vie­no na­mus mo­der­niu au­to­mo­bi­liu bus at­ve­ža­ma ko­res­pon­den­ci­ja, siun­tos, bus tei­kia­mos ki­tos pa­slau­gos.

„Paš­ti­nin­kas dirbs pa­gal tą pa­tį stan­dar­tą, kaip ir kur­je­rių bend­ro­vių dar­buo­to­jai“, – tei­gė L. Min­de­rie­nė.

Gy­ven­to­jai sa­kė neį­si­vaiz­duo­ją, kaip va­ži­nė­jan­ti pa­šti­nin­kė pa­jėgs užei­ti į kiek­vie­no žmo­gaus na­mus, kad su­ži­no­tų, ko­kios pa­slau­gos rei­kia. At­sa­ky­ta, kad ją ga­li­ma už­si­sa­ky­ti te­le­fo­nu. Tuo­met kruo­piš­kiai svars­tė: kiek il­gai teks gaiš­ti, kol pa­vyks pri­si­skam­bin­ti, kaip pa­skui su­de­rin­ti lai­ką, ka­da ga­lės už­sa­ko­vas lauk­ti na­muo­se, o pa­šti­nin­kė at­va­žiuo­ti.

Ge­ne­ra­li­nės di­rek­to­rės L. Min­de­rie­nės tei­gi­mu, tik iš pra­džių ga­li­mi ne­sklan­du­mai. Apie juos klien­tai tu­rė­tų pra­neš­ti, ir pa­slau­gos bus tei­kia­mos vis sklan­džiau.

Lie­tu­vos pa­što va­do­vai pa­siū­lė pla­ną pe­rei­na­ma­jam lai­ko­tar­piui: kas­dien žmo­nės ga­lės rink­tis prie pa­što au­to­mo­bi­lio ir pra­šy­ti pa­slau­gų, ko­kių iki šiol su­lauk­da­vo pa­tal­po­se. Kai klien­tų neat­si­ras, pa­što dar­buo­to­jas iš­va­žiuos pas klien­tus.

Po karš­tų dis­ku­si­jų Lietuvos paš­to va­do­vai pa­ža­dė­jo, kad tris mė­ne­sius sta­cio­na­ria­me pa­što sky­riu­je veiks kil­no­ja­ma­sis pa­štas. Per tą lai­ką gy­ven­to­jai tu­rė­tų pri­pras­ti prie nau­jos pa­što pa­slau­gų tei­ki­mo tvarkos.

Au­to­riaus nuo­tr.

Kruo­pių se­niū­ni­jos ak­tų sa­lėje ne­pa­ka­ko vie­tos at­si­sės­ti pro­tes­tuo­jan­tiems prieš Lie­tu­vos pa­što per­tvar­ką.

Nors iš Kruo­pių pa­što pa­tal­pų dau­ge­lis daik­tų iš­vež­ta, ta­čiau jos dar priims klien­tus tris mė­ne­sius.

Ar­gu­men­tai:

Kruo­pių gy­ven­to­jas, ug­nia­ge­sys Al­gis Gad­liaus­kas:

„To­liau griau­na­mas kai­mas. Pa­čių mū­sų pa­čių žmo­nių ran­ko­mis. Pa­vyz­džiui, at­si­ras to­kių „kur­je­rių“, ku­rie va­ži­nės ap­gau­di­nė­ti se­nu­kų, kaip da­bar skam­bi­na te­le­fo­ni­niai su­kčiai. Ki­ta ver­tus, ka­žin kiek nau­din­giau iš­lai­ky­ti bran­gią tech­ni­ką, ją eksp­loa­tuo­ti, ne­gu tu­rė­ti vie­tą, į ku­rią pa­tys klien­tai atei­na pa­slau­gos“.

Kruo­pių gy­ven­to­ja, pen­si­nin­kė Ste­fa­ni­ja Di­ma­vi­čie­nė:

„Man pa­to­giau pa­čiai nuei­ti į pa­štą pen­si­jos, ne­gu lauk­ti die­ną ki­tą kol at­veš į na­mus. Ran­du į ma­no pa­što dė­žu­tę įmes­tų laiš­kų kai­my­nams, ir jiems tu­riu nu­neš­ti. Nes pa­šti­nin­kas su­si­pai­nio­ja, ne vis­ką ži­no. Klai­dų bus dau­giau, kai bus sku­ba­ma. Bus gaiš­ta­mas lai­kas, kai bus ieš­ko­mas žmo­gus; kur gy­ve­na, kur išė­jo“.

Kruo­pių gy­ven­to­ja, pen­si­nin­kė Eu­ge­ni­ja Ba­ris­tie­nė:

„Ken­kia­ma vals­ty­bei, jei ne­pai­so­ma pa­pras­tų žmo­nių pa­gei­da­vi­mų. To­dėl, gal kad juos leng­viau­sia su­mo­ny­ti, ap­mul­kin­ti. Kruo­piai – mies­te­lis, o įstai­gos už­da­ri­nė­ja­mos. Žmo­nės vis ma­žiau bend­raus ir taps dar la­biau pa­žei­džia­mi. Mes pa­tys tu­ri­me prie­šin­tis, bū­da­mi vie­nin­gi“.

Ki­vy­lių gy­ven­vie­tės bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Ro­ma Kris­ti­nai­tie­nė:

„Ki­vy­liai ne­su­ge­bė­jo pa­si­prie­šin­ti stai­giai pa­što per­tvar­kai. Sens­tan­čiam kai­mui ti­ko sta­cio­na­rus pa­štas. Se­nu­kai bai­mi­na­si kaip vir­pan­čiais pirš­tais tu­rės rink­ti ir rink­ti ne­daž­nai nau­do­ja­mo te­le­fo­no nu­me­rį. Ga­ran­tuo­tai pri­si­skam­bin­ti ne­ga­lės iš kar­to. Skam­bin­ti rei­kės daž­nai. Pa­vyz­džiui, už­si­sa­ky­ti laik­raš­čius, kai tai da­ro­ma kas mė­ne­sį, nes praė­jo tie lai­kai, kai pre­nu­me­ra­ta bu­vo da­ro­ma me­tams.“

Ak­me­nės ra­jo­no vi­ce­me­ras Apo­li­na­ras Ni­cius:

„Pri­si­min­ki­me po­sa­kį: „Jei ne­ga­li pa­keis­ti ap­lin­ky­bių, rei­kia prie jų pri­si­tai­ky­ti. La­bai liūd­na, bet taip teks ir Kruo­piuo­se. Juk pa­što per­tvar­kos – ne iš ge­ro gy­ve­ni­mo. Ieš­ko­ma kaip leng­viau at­si­sa­ky­ti mo­kes­čių už pa­tal­pų eksp­loa­ta­vi­mą. Ir rei­kia pirk­ti au­to­mo­bi­lius, kom­piu­te­rius, ka­dan­gi įsi­ga­li nau­jos tech­no­lo­gi­jos. Be­lie­ka ste­bė­ti ir rei­ka­lau­ti, kad pa­slau­gos bū­tų ko­ky­biš­kos“.

Lie­tu­vos pa­što ge­ne­ra­li­nė di­rek­to­rė Li­na Min­de­rie­nė:

„Mes ne­no­ri­me in­ves­tuo­ti į pa­što sky­rių pa­tal­pas, ku­rių Lie­tu­vo­je yra apie tūks­tan­tis. Dėl to ga­li­mo eko­no­mi­nio efek­to ne­skai­čiuo­ja­me, o skai­čiuo­ja­me ki­taip – kaip in­ves­tuo­ti į dar­buo­to­jus, tai yra jų dar­bo už­mo­kes­čiui ir dar­bo prie­mo­nėms, pir­miau­sia au­to­mo­bi­liams, kom­piu­te­riams.“