
Naujausios
Paštas pasiūlė kompromisą
AB Lietuvos paštas skelbė nuo kito mėnesio uždarąs Kruopių seniūnijos pastate pašto skyriaus patalpas. Kruopiuose įvyko emocingas vietos bendruomenės susitikimas su Pašto vadovais.
Pasiektas kompromisas. Tris mėnesius senajame pašte veiks kilnojamasis paštas.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Lietuvos pašto sprendimu stacionarų paštą Kruopiuose pakeisti kilnojamuoju paštu pasipiktino klientai. Jie trečiadienį susirinko vietos seniūnijos aktų salėje protestuoti.
Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė aiškino, kad naujoji paslauga patiksianti gyventojams, nes nereikės eiti į paštą, o į kiekvieno namus moderniu automobiliu bus atvežama korespondencija, siuntos, bus teikiamos kitos paslaugos.
„Paštininkas dirbs pagal tą patį standartą, kaip ir kurjerių bendrovių darbuotojai“, – teigė L. Minderienė.
Gyventojai sakė neįsivaizduoją, kaip važinėjanti paštininkė pajėgs užeiti į kiekvieno žmogaus namus, kad sužinotų, kokios paslaugos reikia. Atsakyta, kad ją galima užsisakyti telefonu. Tuomet kruopiškiai svarstė: kiek ilgai teks gaišti, kol pavyks prisiskambinti, kaip paskui suderinti laiką, kada galės užsakovas laukti namuose, o paštininkė atvažiuoti.
Generalinės direktorės L. Minderienės teigimu, tik iš pradžių galimi nesklandumai. Apie juos klientai turėtų pranešti, ir paslaugos bus teikiamos vis sklandžiau.
Lietuvos pašto vadovai pasiūlė planą pereinamajam laikotarpiui: kasdien žmonės galės rinktis prie pašto automobilio ir prašyti paslaugų, kokių iki šiol sulaukdavo patalpose. Kai klientų neatsiras, pašto darbuotojas išvažiuos pas klientus.
Po karštų diskusijų Lietuvos pašto vadovai pažadėjo, kad tris mėnesius stacionariame pašto skyriuje veiks kilnojamasis paštas. Per tą laiką gyventojai turėtų priprasti prie naujos pašto paslaugų teikimo tvarkos.
Autoriaus nuotr.
Kruopių seniūnijos aktų salėje nepakako vietos atsisėsti protestuojantiems prieš Lietuvos pašto pertvarką.
Nors iš Kruopių pašto patalpų daugelis daiktų išvežta, tačiau jos dar priims klientus tris mėnesius.
Argumentai:
Kruopių gyventojas, ugniagesys Algis Gadliauskas:
„Toliau griaunamas kaimas. Pačių mūsų pačių žmonių rankomis. Pavyzdžiui, atsiras tokių „kurjerių“, kurie važinės apgaudinėti senukų, kaip dabar skambina telefoniniai sukčiai. Kita vertus, kažin kiek naudingiau išlaikyti brangią techniką, ją eksploatuoti, negu turėti vietą, į kurią patys klientai ateina paslaugos“.
Kruopių gyventoja, pensininkė Stefanija Dimavičienė:
„Man patogiau pačiai nueiti į paštą pensijos, negu laukti dieną kitą kol atveš į namus. Randu į mano pašto dėžutę įmestų laiškų kaimynams, ir jiems turiu nunešti. Nes paštininkas susipainioja, ne viską žino. Klaidų bus daugiau, kai bus skubama. Bus gaištamas laikas, kai bus ieškomas žmogus; kur gyvena, kur išėjo“.
Kruopių gyventoja, pensininkė Eugenija Baristienė:
„Kenkiama valstybei, jei nepaisoma paprastų žmonių pageidavimų. Todėl, gal kad juos lengviausia sumonyti, apmulkinti. Kruopiai – miestelis, o įstaigos uždarinėjamos. Žmonės vis mažiau bendraus ir taps dar labiau pažeidžiami. Mes patys turime priešintis, būdami vieningi“.
Kivylių gyvenvietės bendruomenės pirmininkė Roma Kristinaitienė:
„Kivyliai nesugebėjo pasipriešinti staigiai pašto pertvarkai. Senstančiam kaimui tiko stacionarus paštas. Senukai baiminasi kaip virpančiais pirštais turės rinkti ir rinkti nedažnai naudojamo telefono numerį. Garantuotai prisiskambinti negalės iš karto. Skambinti reikės dažnai. Pavyzdžiui, užsisakyti laikraščius, kai tai daroma kas mėnesį, nes praėjo tie laikai, kai prenumerata buvo daroma metams.“
Akmenės rajono vicemeras Apolinaras Nicius:
„Prisiminkime posakį: „Jei negali pakeisti aplinkybių, reikia prie jų prisitaikyti. Labai liūdna, bet taip teks ir Kruopiuose. Juk pašto pertvarkos – ne iš gero gyvenimo. Ieškoma kaip lengviau atsisakyti mokesčių už patalpų eksploatavimą. Ir reikia pirkti automobilius, kompiuterius, kadangi įsigali naujos technologijos. Belieka stebėti ir reikalauti, kad paslaugos būtų kokybiškos“.
Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė:
„Mes nenorime investuoti į pašto skyrių patalpas, kurių Lietuvoje yra apie tūkstantis. Dėl to galimo ekonominio efekto neskaičiuojame, o skaičiuojame kitaip – kaip investuoti į darbuotojus, tai yra jų darbo užmokesčiui ir darbo priemonėms, pirmiausia automobiliams, kompiuteriams.“