Partizanų vadai gyvi nepasidavė

Partizanų vadai gyvi nepasidavė

Par­ti­za­nų va­dai gy­vi ne­pa­si­da­vė

Tre­čia­die­nį Kel­mės kraš­to mu­zie­ju­je su­reng­ta pi­lie­tiš­ku­mo pa­mo­ka „Po­ka­rio re­zis­ten­ci­nis ju­dė­ji­mas Kel­mės kraš­te“. Pa­mo­ko­je pri­si­min­tas ly­giai prieš 65 me­tus, 1953-iai­siais sau­sio 17-ąją, ne­to­li Kel­mės esan­čia­me Pu­žu­kų kai­me su­nai­kin­tas Jū­ros sri­ties par­ti­za­nų šta­bas.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Žy­miau­sia re­zis­ten­ci­jos vie­ta

Pi­lie­tiš­ku­mo pa­mo­ko­je da­ly­va­vo Kel­mės J. Grai­čiū­no gim­na­zi­jos, „Kra­žan­tės“ pro­gim­na­zi­jos, „Au­ku­ro“ pa­grin­di­nės, Kra­žių ir Pak­ra­žan­čio gim­na­zi­jų moks­lei­vių, ne­ma­žas bū­rys pi­lie­tiš­kai nu­si­tei­ku­sių, sa­vo kraš­to is­to­ri­ja be­si­do­min­čių kel­miš­kių.

Jie iš­klau­sė is­to­ri­ko ir mu­zie­ji­nin­ko Ri­man­to Ser­vos pa­skai­tos. Po pa­skai­tos pa­dė­jo gė­lių prie At­mi­ni­mo kry­žiaus Ty­lio­jo­je gat­vė­je, kur bu­vo už­kas­ti par­ti­za­nai. Nu­vy­ko į Pu­žu­kų kai­mą, kuriame pa­sta­ty­tas At­mi­ni­mo pa­mink­las žu­vu­siems Jū­ros sri­ties šta­bo na­riams.

Šis kai­mas – tai vie­na iš svar­biau­sių­jų re­zis­ten­ci­nę ko­vą me­nan­čių vie­tų Kel­mės ra­jo­ne. 1953 me­tų sau­sio 17 die­ną čia bu­vo su­nai­kin­tas Jū­ros sri­ties par­ti­za­nų šta­bas. Per šią MGB suor­ga­ni­zuo­tą ope­ra­ci­ją žu­vo va­das An­ta­nas Bak­šys, (Kla­jū­nas, Ger­man­tas), šta­bo vir­ši­nin­kas Alek­sas Jur­kū­nas (Va­le­ras), šta­bo na­rė Ele­na Gend­ro­ly­tė-Jur­kū­nie­nė (Ba­lan­da). An­ta­nas Jan­kaus­kas (To­nis) pa­si­da­vė gy­vas.

Slėp­tu­vė­je vei­kė spaus­tu­vė

Jū­ros sri­ties ir Vy­čių Są­jun­gos šta­bas 1952 me­tų pa­bai­go­je įsi­kū­rė 6 ki­lo­met­rai už Kel­mės esan­čia­me Pu­žu­kų kai­me, Ka­zio Ru­ko so­dy­bo­je. Dau­giau kaip sep­ty­nių kvad­ra­ti­nių met­rų plo­to, dvie­jų met­rų aukš­čio slėp­tu­vė bu­vo įreng­ta dar­ži­nė­je. Jos įė­ji­mas už­deng­tas me­di­ne dė­že su že­mė­mis, vė­di­ni­mo an­gos už­mas­kuo­tos šie­nu.

Slėp­tu­vė bu­vo ap­švie­čia­ma elekt­ra, tie­kia­ma iš aku­mu­lia­to­riaus. Čia vei­kė šta­bo spaus­tu­vė, ne­blo­gai ap­rū­pin­ta spaus­di­ni­mo tech­ni­ka. Par­ti­za­nai tu­rė­jo ra­šo­mą­ją ma­ši­nė­lę, ran­ki­nes spaus­di­ni­mo stak­les, ne­ma­žai šrif­to, ra­di­jo apa­ra­tą.

Jie lei­do po­grin­di­nę spau­dą, at­si­šau­ki­mus ir ki­tus lei­di­nius, ku­rie bu­vo pla­ti­na­mi Že­mai­ti­jo­je.

Il­go­kai, be­veik de­vy­nis mė­ne­sius, MGB ne­pa­vy­ko už­čiuop­ti A. Bak­šio va­da­vie­tės pėd­sa­kų. Ta­čiau 1952 me­tų pa­bai­go­je em­gė­bis­tams pa­vy­ko su­ži­no­ti, kad slėp­tu­vė yra įreng­ta kaž­kur tarp Kel­mės ir Kra­žių. A.Bak­šio paieš­koms bu­vo su­telk­tos di­džiu­lės šni­pų pa­jė­gos. Jie die­ną ir nak­tį ste­bė­jo įtar­ti­nas so­dy­bas, se­kė žmo­nių ju­dė­ji­mą.

Pa­siž­val­gy­mas po kai­mą bai­gė­si tra­ge­di­ja

Su­ti­kę 1953 me­tus, par­ti­za­nai A.Jur­kū­nas ir A.Jan­kaus­kas, išė­jo pa­si­žval­gy­ti į kai­mą. Grį­žę jie pa­pra­šė so­dy­bos šei­mi­nin­ko, kad ša­ko­mis snie­ge už­brauk­tų pėd­sa­kus.

Ta­čiau vy­rų pa­si­vaikš­čio­ji­mas po kai­mą bu­vo pa­ste­bė­tas. Pra­neš­ta MGB. Sau­sio 17 die­ną ap­sup­tos K.Ru­ko ir jų kai­my­nų so­dy­bos. Dar­ži­nė­je ap­tik­ta slėp­tu­vė. Par­ti­za­nų va­dai, su­pra­tę, kad prie­šin­tis be­pras­miš­ka, nu­spren­dė gy­vi ne­pa­si­duo­ti. Pir­miau­sia jie su­nai­ki­no do­ku­men­tus, su­šau­dė ra­šo­mą­ją ma­ši­nė­lę, su­dau­žė il­guo­sius gink­lus ir ki­tą tur­tą. Po to nu­si­žu­dė pa­tys.

Sva­jo­jo su­kur­ti in­te­lek­tua­lų pa­si­prie­ši­ni­mą

Pir­ma­sis nu­si­šo­vė Jū­ros sri­ties va­das, LLKS pre­zi­diu­mo pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas, ideo­lo­gas An­ta­nas Bak­šys. Ta­da jam bu­vo vos 29 me­tai. Bu­vo bai­gęs Ra­sei­nių gim­na­zi­ją, įsto­jęs į Ple­cha­vi­čiaus ka­ri­nį da­li­nį, bet vė­liau iš jo pa­si­trau­kė ir dir­bo mo­ky­to­ju. 1945 me­tais bu­vo areš­tuo­tas ir įka­lin­tas. Bet po me­tų jam ir ke­liems drau­gams pa­vy­ko pa­bėg­ti.

Ku­rį lai­ką, ga­vęs do­ku­men­tus, dir­bo Ra­sei­nių gim­na­zi­jos va­ka­ri­nių kla­sių mo­ky­to­ju. 1947-ųjų ru­de­nį išė­jo pas par­ti­za­nus.

1952-ie­ji – gink­luo­tos re­zis­ten­ci­jos sau­lė­ly­džio me­tai. Žu­vo daug par­ti­za­nų va­dų, da­lis areš­tuo­ta. Sup­ras­da­mas, koks li­ki­mas jo lau­kia, A.Bak­šys kū­rė ko­vos tę­sė­ją – „Vy­čių Są­jun­gą“. Jos pa­grin­dą tu­rė­jo su­da­ry­ti le­ga­liai gy­ve­nan­tys as­me­nys, ku­rie prie­šin­tų­si ne gink­lu, o in­te­lek­tu.

Pap­ra­šė, kad nu­šau­tų vy­ras

Ele­na Gend­ro­ly­tė-Jur­kū­nie­nė pa­pra­šė, kad ją nu­šau­tų vy­ras Alek­sas. Ji bu­vo bai­gu­si Kel­mės gim­na­zi­ją ir dir­bo pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­ja ra­jo­no kai­mo mo­kyk­lo­se.

Alek­sas Jur­kū­nas nu­si­šo­vė pa­ts. Jis bu­vo dan­tų tech­ni­kas. Į Kra­žių apy­lin­kes at­vy­ko 1944 me­tais ir įsi­jun­gė į Raud­gi­rio par­ti­za­nų bū­rį. Ku­rį lai­ką jam va­do­va­vo. Da­ly­va­vo dau­ge­ly­je mū­šių, bu­vo su­žeis­tas.

Žu­vus žy­miau­siems Že­mai­ti­jos gink­luo­to pa­si­prie­ši­ni­mo oku­pan­tams or­ga­ni­za­to­riams, bu­vo su­nai­kin­tas Jū­ros (Va­ka­rų) sri­ties šta­bas. Jo jau ne­be­bu­vo kam at­kur­ti.

Žu­vu­sių par­ti­za­nų pa­lai­kai il­si­si Kel­mė­je, ne­to­li “Aukuro” pa­grin­di­nės mo­kyk­los.

Kel­mės kraš­to mu­zie­jaus nuo­tr.

Pra­ne­ši­mą apie re­zis­ten­ci­nę ko­vą Kel­mės ra­jo­ne ir Že­mai­ti­jo­je skai­to mu­zie­ji­nin­kas Ri­man­tas Ser­va.

Mo­ki­niai pa­dė­jo žva­ku­čių par­ti­za­nų pa­lai­do­ji­mo vie­to­je.

Žu­vu­sius par­ti­za­nus Ele­ną Gend­ro­ly­tę – Jur­kū­nie­nę, Alek­są Jur­kū­ną ir An­ta­ną Bak­šį Pu­žu­kų kai­me, ša­lia pa­mink­li­nio ak­mens, ku­ris pa­sta­ty­tas 400 met­rų nuo jų bu­vu­sio bun­ke­rio, sal­vė­mis ruo­šia­si pa­gerb­ti Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­riai.