
Naujausios
Partizanų vadai gyvi nepasidavė
Trečiadienį Kelmės krašto muziejuje surengta pilietiškumo pamoka „Pokario rezistencinis judėjimas Kelmės krašte“. Pamokoje prisimintas lygiai prieš 65 metus, 1953-iaisiais sausio 17-ąją, netoli Kelmės esančiame Pužukų kaime sunaikintas Jūros srities partizanų štabas.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Žymiausia rezistencijos vieta
Pilietiškumo pamokoje dalyvavo Kelmės J. Graičiūno gimnazijos, „Kražantės“ progimnazijos, „Aukuro“ pagrindinės, Kražių ir Pakražančio gimnazijų moksleivių, nemažas būrys pilietiškai nusiteikusių, savo krašto istorija besidominčių kelmiškių.
Jie išklausė istoriko ir muziejininko Rimanto Servos paskaitos. Po paskaitos padėjo gėlių prie Atminimo kryžiaus Tyliojoje gatvėje, kur buvo užkasti partizanai. Nuvyko į Pužukų kaimą, kuriame pastatytas Atminimo paminklas žuvusiems Jūros srities štabo nariams.
Šis kaimas – tai viena iš svarbiausiųjų rezistencinę kovą menančių vietų Kelmės rajone. 1953 metų sausio 17 dieną čia buvo sunaikintas Jūros srities partizanų štabas. Per šią MGB suorganizuotą operaciją žuvo vadas Antanas Bakšys, (Klajūnas, Germantas), štabo viršininkas Aleksas Jurkūnas (Valeras), štabo narė Elena Gendrolytė-Jurkūnienė (Balanda). Antanas Jankauskas (Tonis) pasidavė gyvas.
Slėptuvėje veikė spaustuvė
Jūros srities ir Vyčių Sąjungos štabas 1952 metų pabaigoje įsikūrė 6 kilometrai už Kelmės esančiame Pužukų kaime, Kazio Ruko sodyboje. Daugiau kaip septynių kvadratinių metrų ploto, dviejų metrų aukščio slėptuvė buvo įrengta daržinėje. Jos įėjimas uždengtas medine dėže su žemėmis, vėdinimo angos užmaskuotos šienu.
Slėptuvė buvo apšviečiama elektra, tiekiama iš akumuliatoriaus. Čia veikė štabo spaustuvė, neblogai aprūpinta spausdinimo technika. Partizanai turėjo rašomąją mašinėlę, rankines spausdinimo stakles, nemažai šrifto, radijo aparatą.
Jie leido pogrindinę spaudą, atsišaukimus ir kitus leidinius, kurie buvo platinami Žemaitijoje.
Ilgokai, beveik devynis mėnesius, MGB nepavyko užčiuopti A. Bakšio vadavietės pėdsakų. Tačiau 1952 metų pabaigoje emgėbistams pavyko sužinoti, kad slėptuvė yra įrengta kažkur tarp Kelmės ir Kražių. A.Bakšio paieškoms buvo sutelktos didžiulės šnipų pajėgos. Jie dieną ir naktį stebėjo įtartinas sodybas, sekė žmonių judėjimą.
Pasižvalgymas po kaimą baigėsi tragedija
Sutikę 1953 metus, partizanai A.Jurkūnas ir A.Jankauskas, išėjo pasižvalgyti į kaimą. Grįžę jie paprašė sodybos šeimininko, kad šakomis sniege užbrauktų pėdsakus.
Tačiau vyrų pasivaikščiojimas po kaimą buvo pastebėtas. Pranešta MGB. Sausio 17 dieną apsuptos K.Ruko ir jų kaimynų sodybos. Daržinėje aptikta slėptuvė. Partizanų vadai, supratę, kad priešintis beprasmiška, nusprendė gyvi nepasiduoti. Pirmiausia jie sunaikino dokumentus, sušaudė rašomąją mašinėlę, sudaužė ilguosius ginklus ir kitą turtą. Po to nusižudė patys.
Svajojo sukurti intelektualų pasipriešinimą
Pirmasis nusišovė Jūros srities vadas, LLKS prezidiumo pirmininko pavaduotojas, ideologas Antanas Bakšys. Tada jam buvo vos 29 metai. Buvo baigęs Raseinių gimnaziją, įstojęs į Plechavičiaus karinį dalinį, bet vėliau iš jo pasitraukė ir dirbo mokytoju. 1945 metais buvo areštuotas ir įkalintas. Bet po metų jam ir keliems draugams pavyko pabėgti.
Kurį laiką, gavęs dokumentus, dirbo Raseinių gimnazijos vakarinių klasių mokytoju. 1947-ųjų rudenį išėjo pas partizanus.
1952-ieji – ginkluotos rezistencijos saulėlydžio metai. Žuvo daug partizanų vadų, dalis areštuota. Suprasdamas, koks likimas jo laukia, A.Bakšys kūrė kovos tęsėją – „Vyčių Sąjungą“. Jos pagrindą turėjo sudaryti legaliai gyvenantys asmenys, kurie priešintųsi ne ginklu, o intelektu.
Paprašė, kad nušautų vyras
Elena Gendrolytė-Jurkūnienė paprašė, kad ją nušautų vyras Aleksas. Ji buvo baigusi Kelmės gimnaziją ir dirbo pradinių klasių mokytoja rajono kaimo mokyklose.
Aleksas Jurkūnas nusišovė pats. Jis buvo dantų technikas. Į Kražių apylinkes atvyko 1944 metais ir įsijungė į Raudgirio partizanų būrį. Kurį laiką jam vadovavo. Dalyvavo daugelyje mūšių, buvo sužeistas.
Žuvus žymiausiems Žemaitijos ginkluoto pasipriešinimo okupantams organizatoriams, buvo sunaikintas Jūros (Vakarų) srities štabas. Jo jau nebebuvo kam atkurti.
Žuvusių partizanų palaikai ilsisi Kelmėje, netoli “Aukuro” pagrindinės mokyklos.
Kelmės krašto muziejaus nuotr.
Pranešimą apie rezistencinę kovą Kelmės rajone ir Žemaitijoje skaito muziejininkas Rimantas Serva.
Mokiniai padėjo žvakučių partizanų palaidojimo vietoje.
Žuvusius partizanus Eleną Gendrolytę – Jurkūnienę, Aleksą Jurkūną ir Antaną Bakšį Pužukų kaime, šalia paminklinio akmens, kuris pastatytas 400 metrų nuo jų buvusio bunkerio, salvėmis ruošiasi pagerbti Krašto apsaugos savanoriai.