Paroda kaimo gražiadarbei atminti

Paroda kaimo gražiadarbei atminti

Paroda kaimo gražiadarbei atminti

Maldeniškiai kaimo gražiadarbės Vandos Tumėnienės mirties metines paminėjo gausia ir įvairia jos rankdarbių ir literatūrinės kūrybos paroda. Greta sugulė ir kitų kaimo moterų nėriniai ir mezginiai.

Loreta RIPSKYTĖ

loretar@skrastas.lt

Ieškojo grožio ir jį kūrė

Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos Maldenių filialas nuo praėjusio penktadienio tapo rankdarbių karalyste. Ant stalų, kėdžių, lentynų, kraičio skrynios sugulę nėriniai, mezginiai, siuviniai. Sienas puošia tapyti gamtos vaizdai, natiurmortai, siuvinėti paveikslai.

Dauguma parodos eksponatų – praėjusiais metais Anapilin iškeliavusios maldeniškės Vandos Tumėnienės darbai.

Ši septynis vaikus užauginusi moteris visą gyvenimą ieškojo grožio pasaulyje ir aplink save jį kūrė nuosavomis rankomis. Jos megztiniais, suknelėmis vilkėjo vaikai, anūkai. Visai šeimai pakako raštuotų pirštinių ir kepurių.

50 lėlių net teko sudeginti

V. Tumėnienė pasiuvo daugybę lėlių vietos bibliotekos lėlių teatriukui „Padaužiukai“, kurios „atidirbo“ savo gyvenimą, nes nuolat buvo repetuojama, vaidinama. Teatriukui iki šiol vadovauja gražiadarbės dukra bibliotekininkė Lionė Adomaitienė, kuri „Krašto žinioms“ pasakodama apgailestavo, kad gal apie 50 mamos pasiūtų lėlių teko sudeginti. Mat ankstesnėse buvusiose prastose bibliotekos patalpose į jas įsimetė kandys.

„Mama nieko neišmesdavo. Ji siūlų galiukus panaudodavo nunerdama gėles, blizgūs, spalvoti saldainių popieriukai tikdavo atvirukams, paveikslams,“ – prisimena L. Adomaitienė. Dukra, išgirdusi mamos kalbas, kad nuo vaikystės gražiai piešusi ir norėtų vėl pabandyti, vienais metais prieš Kalėdas nupirko dažų. Ir ne veltui. Moteris piešė tai, kas jai gražu, nutapydavo ir vaizdų, kuriuos susikurdavo skaitydama knygas. Taip atsirado piešinys su jurtomis ir kalnais. Nevengė V. Tumėnienė ir niūresnių temų, pavyzdžiui, nupiešė laidotuvių procesiją.

Dukros teigimu, piešė ji ne tik teptukais, bet pati pasigamindavo pagaliukų, kuriais brėždavo kontūrus.

Vanda Tumėnienė taip pat ir rašė: prisiminimus, eilėraščius.

Į Joniškį atkeliavo tarnaudama

Maldenių kaimo gražiadarbės gyvenimas nebuvo lengvas. Kilusi iš Molėtų krašto mergaitė vos sulaukusi pusės metukų neteko mamos, o 14 metų jau liko be tėvo. Todėl jai teko tarnauti pas ūkininkus. Tarnaudama atkeliavo iki Joniškio rajono. Baigusi bibliotekininkų kursus dirbo Mažeikių skaitykloje, Skaistgirio miestelio bibliotekoje. Bet teko plušėti ir melioracijos sistemoje.

Kaimo bendruomenė parodą „Iš protėvių skryios mano kūrybos vaisiai“ papildė ir Irenos Aukselienės, Stasės Šidlauskienės, Romos Vlados Gramaliauskienės, šviesaus atminimo Marytės Lipinskaitės bei kitų vietos moterų rankdarbiais.

Autorės nuotr.

GRAŽIADARBĖ: Vanda Tumėnienė per gyvenimą užauginusi septynis vaikus, ieškojo grožio pasaulyje ir aplink save jį kūrė pati.

ANGELIUKAI: Akį traukia Vandos Tumėnienės nerti angeliukai.

LĖLĖS: Vanda Tumėnienė teatriukui „Padaužiukai“ buvo pasiuvusi daugybę lėlių, bet apie 50 teko sudeginti, įsimetus kandims.

PIEŠINIAI: Vanda Tumėnienė nevengė ir niūresnių temų, pavyzdžiui, nupiešė laidotuvių procesiją (piešinys viršuje pirmas iš kairės).