Paminėtas Vytauto Putvinskio-Pūtvio gimimo jubiliejus

Paminėtas Vytauto Putvinskio-Pūtvio gimimo jubiliejus

Pa­mi­nė­tas Vy­tau­to Put­vins­kio-Pūt­vio gi­mi­mo ju­bi­lie­jus

Penk­ta­die­nį Kel­mės kraš­to mu­zie­ju­je pa­mi­nė­tas Vy­tau­to Put­vins­kio-Pūt­vio 115-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių ju­bi­lie­jus.

Šau­lių są­jun­gos įkū­rė­jo Vla­do Pūt­vio-Put­vins­kio sū­nus Vy­tau­tas bu­vo Šau­lių są­jun­gos vei­kė­jas, Nep­rik­lau­so­my­bės ir Klai­pė­dos kraš­to ko­vų da­ly­vis, il­ga­me­tis Kel­mės šau­lių va­das.

Da­lia KAR­PA­VI­ČIE­NĖ

daliak@skrastas.lt

„Vy­tau­tas Put­vins­kis-Pūt­vis bu­vo vie­nas iš tų, ku­rių dė­ka šven­čia­me Lie­tu­vos šimt­me­tį“, – sa­kė Kel­mės kraš­to mu­zie­jaus di­rek­to­rė Da­nu­tė Žal­pie­nė, pra­dė­da­ma šios iš­ki­lios as­me­ny­bės 115-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių mi­nė­ji­mą.

Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo Do­vy­das Jo­ku­baus­kis, Šau­lių są­jun­gos šta­bo vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas, Vy­tau­to Put­vins­kio-Pūt­vio pro­vai­kai­tis Taut­vi­das Pūt­vis.

Sta­sys Ig­na­ta­vi­čius, Šau­lių są­jun­gos ry­šių su vi­suo­me­ne vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas, ap­žvel­gė Vy­tau­to Put­vins­kio-Pūt­vio gy­ve­ni­mą ir veik­lą. V. Put­vins­kis-Pūt­vis gi­mė Ši­lo Pa­vė­žu­pio dva­re, jo krikš­to tė­vas bu­vo Lie­tu­vos po­li­ti­kos ir vi­suo­me­nės vei­kė­jas Po­vi­las Vi­šins­kis bei Vla­do Pūt­vio-Put­vins­kio se­suo Ma­ri­ja.

Nuo pat ma­žens Vy­tau­tas bu­vo auk­lė­ja­mas lie­tu­viš­ko pa­trio­tiz­mo dva­sia. Bai­gęs vie­tos pra­džios mo­kyk­lą ir Lie­po­jos gim­na­zi­ją, 1915–1917 metais  tę­sė moks­lus Mask­vos ko­mer­ci­nė­je mo­kyk­lo­je. Tuo me­tu Ru­si­jo­je, po re­vo­liu­ci­jos, įsi­vy­ra­vo bol­še­vi­ki­nė dik­ta­tū­ra. Vy­tau­to tė­vai la­bai rū­pi­no­si ir iš­gy­ve­no dėl sa­vo sū­naus li­ki­mo. 1918-ai­siais, įvei­kęs bol­še­vi­kų už­kar­das, Vy­tau­tas Put­vins­kis-Pūt­vis sėk­min­gai par­vy­ko į Lie­tu­vą. Ku­rį lai­ką jam te­ko ap­si­sto­ti Vil­niu­je, nes ne­pa­vy­ko grei­tai gau­ti lei­di­mo gy­ven­ti Ši­lo Pa­vė­žu­py­je. Vo­kie­čiai įta­ri­nė­jo jį esan­t bol­še­vi­kų agen­tą.

Grį­žęs į dva­rą, Vy­tau­tas Put­vins­kis-Pūt­vis pra­dė­jo ūki­nin­kau­ti. 1919 me­tais lan­kė Dot­nu­vos že­mės ūkio mo­kyk­lą, ak­ty­viai da­ly­va­vo vi­suo­me­ni­nė­je veik­lo­je.

1919 me­tų lapk­ri­čio 22 die­ną Dot­nu­vos že­mės ūkio mo­kyk­lo­je bu­vo įsteig­tas šau­lių sky­rius – vie­nas pir­mų­jų Kė­dai­nių ap­skri­ty­je. V. Put­vins­kis-Pūt­vis bu­vo iš­rink­tas sky­riaus iž­di­nin­ku, vė­liau – pir­mi­nin­ku.

Vy­tau­tas Put­vins­kis-Pūt­vis jį pa­ži­no­ju­sių­jų at­mi­ntyje ir pri­si­mi­ni­muo­se li­kęs kaip la­bai ap­si­švie­tęs ir ge­ras žmo­gus, su­ma­niai va­do­va­vęs dva­rui, rū­pi­nę­sis sa­vo dar­bi­nin­kais. Mo­kė­jo jiems ne tik pi­ni­gus už dar­bą, bet ir grū­dų ne­ma­žai at­sei­kė­da­vo. Ku­me­čiams grū­dus duo­da­vo šva­rius, be jo­kių prie­mai­šų.

Vy­tau­tas Put­vins­kis-Pūt­vis įgi­jo ag­ro­no­mo spe­cia­ly­bę, bai­gė žu­vi­nin­kys­tės mo­kyk­lą Štras­bur­ge, stu­di­ja­vo Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­te. Po tė­vo Vla­do Pūt­vio-Put­vins­kio mir­ties pe­rė­mė 173 hek­ta­rų Grau­ži­kų dva­ro ūkį, tai­kė sė­jo­mai­ną, au­gi­no žu­vis, kon­sul­ta­vo ki­tus ūki­nin­kus, or­ga­ni­za­vo kur­sus.

1940 me­tais ta­ry­bų val­džia atė­mė dva­rą. Vy­tau­tas įsi­dar­bi­no Grau­ži­kų ta­ry­bi­nia­me ūky­je žu­vi­nin­ku. Ta­čiau ki­tų me­tų bir­že­lio 14-ąją Pūt­vių šei­mą iš­ve­žė į Si­bi­rą.

Nau­jo­sios Vil­nios ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je Vy­tau­tą Put­vins­kį-Pūt­vį at­sky­rė nuo mo­ti­nos Emi­li­jos, žmo­nos Ele­nos ir ke­tu­rių ma­ža­me­čių vai­kų ir iš­ve­žė į spe­cia­lų la­ge­rį Kans­ke. Nu­tei­sė už da­ly­va­vi­mą Šau­lių są­jun­go­je ir sam­do­mos dar­bo jė­gos nau­do­ji­mą. 1942 me­tais lapk­ri­čio 5-ąją su­šau­dė. Tuo­met jam bu­vo tik 40 me­tų.

Per Vy­tau­to Put­vins­kio-Pūt­vio mi­nė­ji­mą kon­cer­ta­vo Šau­kė­nų Vla­do Pūt­vio-Put­vins­kio gim­na­zi­jos moks­lei­viai. Ant Šau­lių są­jun­gos įkū­rė­jo ka­po Kel­mės ka­pi­nė­se jau­nų­jų šau­lių at­sto­vai pa­dė­jo gė­lių.

Au­to­rės nuo­tr.

Vy­tau­tas Put­vins­kis-Pūt­vis bu­vo Šau­lių są­jun­gos vei­kė­jas, Nep­rik­lau­so­my­bės ir Klai­pė­dos kraš­to ko­vų da­ly­vis, Kel­mės šau­lių va­das.

Šau­lių są­jun­gos ry­šių su vi­suo­me­ne vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Sta­sys Ig­na­ta­vi­čius ap­žvel­gė Vy­tau­to Put­vins­kio-Pūt­vio gy­ve­ni­mą ir veik­lą.