Paminėta Jūros srities partizanų žūtis

Kelmės krašto muziejaus nuotr.
Dedikacinės salvės partizanams.
Šiemet metų sausio 17 -ąją sukako 70 metų kai Kelmės rajone, Pužukų kaime buvo sunaikintas Jūros srities partizanų štabas. Ta proga Kelmės krašto muziejaus darbuotojai surengė svarbios Kelmės kraštui datos paminėjimą.

Dedikacinės salvės partizanams

Pužukų kaime, prie atminimo paminklo žuvusiems partizanams buvo prisimintas Jūros srities štabas. Žuvusiųjų garbei iššautos dedikacinės salvės.

Vėliau minėjimo dalyviai rinkosi partizanų užkasimo vietoje Kelmėje, Tyliojoje gatvėje. Atvyko gausus mokinių būrys. Dalyvavo Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos, „Aukuro“ pagrindinės mokyklos, „Kražantės“ progimnazijos ir šios mokyklos Liolių skyriaus mokinių, valdžios ir visuomenės atstovų.

Apie partizanų žūtį papasakojo Kelmės krašto muziejaus vyr. muziejininkas Rimantas Serva.

Renginyje dalyvavo Krašto apsaugos Savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės kariai, kurie iššovė garbės salves, o Kelmės „Aukuro“ pagrindinės mokyklos mokiniai atliko trumpą literatūrinę kompoziciją. Prie atminimo kryžiaus padėtos gėlės, uždegtos žvakutės.

Rūsčios pokario realybės istorija

1952 metų pabaigoje Jūros srities ir Vyčių Sąjungos štabas buvo įsikūręs 6 kilometrai nuo Kelmės, Pužukų kaime, Kazio Ruko sodyboje. Slėptuvė buvo įrengta daržinėje. Čia buvo štabo spaustuvė, neblogai aprūpinta spausdinimo technika: turėjo rašomąją mašinėlę, rankines spausdinimo stakles, nemažai šrifto, radijo aparatą. Maždaug 9 mėnesius MGB nepavyko užčiuopti A. Bakšio vadavietės pėdsakų. Tačiau 1952 metų pabaigoje pavyko sužinoti, kad slėptuvė yra įrengta kažkur tarp Kelmės ir Kražių. A. Bakšio paieškoms buvo sutelktos didžiulės šnipų pajėgos. Jie dieną ir naktį stebėjo įtartinas sodybas, sekė žmonių judėjimą.

1953 metų sausio 17– ąją MGB apsupo K. Ruko ir jų kaimynų sodybas. Daržinėje aptiko slėptuvę. Partizanų vadai, supratę, kad priešintis beprasmiška, nusprendė gyvi nepasiduoti. Pirmiausia jie sunaikino dokumentus, sušaudė rašomąją mašinėlę, sudaužė ilguosius ginklus ir kitą turtą. Pirmasis nusišovė Jūros srities vadas, LLKS prezidiumo pirmininko pavaduotojas, VS ideologas Antanas Bakšys, Elena Gendrolytė-Jurkūnienė paprašė, kad ją nušautų vyras Aleksas, po to Aleksas Jurkūnas nusišovė pats, Antanas Jankauskas – pasidavė gyvas.

Taip žuvo vienas žymiausių Žemaitijos ginkluoto pasipriešinimo okupantams organizatorių ir vadų A. Bakšys (Klajūnas), buvo sunaikintas Jūros (Vakarų) srities štabas, kurio, deja, jau nebuvo kam atkurti. Tai buvo Jūros srities, kaip organizuotos partizaninės kovos, pabaiga.