Palaimintojo T. Matulionio atminimas įamžintas Šeduvoje

Pa­lai­min­to­jo T. Ma­tu­lio­nio at­mi­ni­mas įam­žin­tas Še­du­vo­je

Še­du­vo­je (Radviliškio r.) esan­čiuo­se „Ca­ri­to“ na­muo­se ati­da­ry­tas pa­lai­min­to­jo Teo­fi­liaus Ma­tu­lio­nio at­mi­ni­mo kam­ba­rys. Šiuo­se na­muo­se ar­ki­vys­ku­pas pra­lei­do ket­ve­rius pa­sku­ti­niuo­sius sa­vo gy­ve­ni­mo me­tus.

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

T. Ma­tu­lio­nio at­mi­ni­mo kam­ba­rys

Še­du­vo­je ati­da­ry­tas pa­lai­min­to­jo T. Ma­tu­lio­nio kam­ba­rė­lis la­bai kuk­lus. Ja­me sto­vi vos ke­li bal­dai – lo­va, dvi spin­te­lės ir sta­las. Ant vie­nos iš spin­te­lių – ra­di­jo apa­ra­tas, ant ki­tos – kra­py­la ir in­das švęs­tam van­de­niui lai­ky­ti. Dar – ke­lios mal­dak­ny­gės, kry­že­lis ir aki­niai skai­ty­ti.

Pa­sak kam­ba­rį įren­gu­sios vie­nuo­lės Re­gi­nos Te­re­siū­tės, ar­ki­vys­ku­po kam­ba­rį ji pa­si­sten­gė at­kur­ti pa­gal tą laik­me­tį, ka­dan­gi au­ten­tiš­kų daik­tų ne­pa­vy­ko gau­ti – jie jau su­rink­ti ir eks­po­nuo­ja­mi ki­to­se eks­po­zi­ci­jo­je.

Vie­nuo­lė kar­tu su pi­lig­ri­mais ap­lan­kė So­lov­kus, kur ar­ki­vys­ku­pas Teo­fi­lius ke­le­tą kar­tų praė­jo la­ge­rių bai­su­mus, lan­kė­si Lat­vi­jo­je, kur jis dir­bo, pa­bu­vo­jo jo tė­viš­kė­je. Iš įvai­rių vie­tų par­si­ve­žė nuo­trau­kų.

Jas per­žiū­rė­jęs Šiau­lių vys­ku­pi­jos vys­ku­pas Eu­ge­ni­jus Bar­tu­lis, anot se­sers Re­gi­nos, „neišb­ro­ka­vo“ nė vie­nos iš jų ir taip jos vi­sos at­si­dū­rė Še­du­vo­je, kur ir bu­vo pa­reng­ta pa­ro­da „Su­si­ti­ki­mas su pal. ar­ki­vys­ku­pu Teo­fi­liu­mi Ma­tu­lio­niu“.

Vie­nuo­lė pa­si­džiau­gė, kad vi­sa tu­ri­ma me­džia­ga su­til­po eks­po­zi­ci­jo­je ir pa­šmaikš­ta­vo: ko­dėl tik Kai­šia­do­rys ar Birš­to­nas ga­li tu­rė­ti T. Ma­tu­lio­nio at­mi­ni­mui skir­tų eks­po­na­tų – jų ga­li ir tu­ri bū­ti ir Še­du­vo­je.

„Yra la­bai įdo­mių kny­gų par­vež­tų iš So­lov­kų. Iš jų ma­to­si, kiek daug te­ko iš­ken­tė­ti ten ka­lė­ju­siems as­me­nims. Ap­lan­kė­me Se­kir­na­ja kal­vą, kur bu­vo nu­kan­kin­ta per 100 tūks­tan­čių vien ru­sų tau­ty­bės žmo­nių, o kur dar uk­rai­nie­čiai, bal­ta­ru­siai, lie­tu­viai? Ačiū Die­vui, kad T. Ma­tu­lio­nis tuo­met bu­vo iš­keis­tas į bol­še­vi­kų ka­li­nius ir taip li­ko gy­vas. Te­gul ne­lie­ka ši me­džia­ga be dė­me­sio – var­ty­ki­te, do­mė­ki­tės“, – kvie­tė vie­nuo­lė jau­ni­mą ir ypač – pe­da­go­gus.

Įren­giant T. Ma­tu­lio­nio at­mi­ni­mo kam­ba­rį bei eks­po­zi­ci­ją, pri­si­dė­jo ir še­du­viai. Še­du­vo­je vei­kian­čio siu­vi­mo fab­ri­ko „Le­li­ja“ dar­buo­to­jai pa­siu­vo mu­zie­jaus sie­ną puo­šian­čią di­džiu­lę Lie­tu­vos vė­lia­vą, ant ku­rios pa­ka­bin­tas pa­lai­min­to­jo T. Ma­tu­lio­nio po­rtre­tas, „Ca­ri­to“ at­sto­vei Ire­nai Šu­mi­nie­nei pa­dė­ko­ta, kad pri­si­dė­jo re­mon­tuo­jant pa­tal­pas.

T. Ma­tu­lio­nio at­mi­ni­mo ir pa­ro­dos kam­ba­rius pa­šven­ti­nęs Šiau­lių vys­ku­pi­jos vys­ku­pas Eu­ge­ni­jus Bar­tu­lis sa­kė, jog Še­du­va tu­rė­tų bū­ti vie­na svar­biau­sių ar­ki­vys­ku­po T. Ma­tu­lio­nio at­mi­ni­mo vie­ta, ka­dan­gi skel­biant pa­lai­min­tuo­sius, šven­tuo­sius, pa­grin­di­nė die­na yra lai­ko­ma ta, ka­da tas žmo­gus iš­ke­lia­vo Ana­pi­lin pas Die­vą.

Ket­ve­ri pa­sku­ti­niai me­tai – Še­du­vo­je

Su Še­du­va T. Ma­tu­lio­nį sie­ja ket­ve­ri pa­sku­ti­niai jo gy­ve­ni­mo me­tai, ku­riuos jis čia pra­lei­do sau­gu­mie­čių iš­trem­tas iš Kai­šia­do­rių vys­ku­pi­jos. 1958 me­tų spa­lį, vi­dur­nak­tį, sau­gu­mie­čiai įsi­ver­žė pas T. Ma­tu­lio­nį ir prie­var­ta iš­ve­žė į Še­du­vą.

Čia vys­ku­pas bu­vo ap­gy­ven­din­tas prie baž­ny­čios esan­čia­me na­me, bu­vu­sio­je špi­to­lė­je. T. Ma­tu­lio­nis nuo­lat bu­vo se­ka­mas, na­me bu­vo įreng­ta pa­si­klau­sy­mo įran­ga ir sau­gu­mie­čiai nuo­lat klau­sė­si jo po­kal­bių.

1962 me­tų va­sa­rio 9 die­ną T. Ma­tu­lio­niui su­teik­tas ar­ki­vys­ku­po ti­tu­las. Tai ir­gi ga­lė­jo pa­grei­tin­ti jo mir­tį, prie ku­rios, įta­ria­ma, pri­si­dė­jo sau­gu­mas. Kaip vie­na iš ga­li­mų T. Ma­tu­lio­nio mir­ties ver­si­jų mi­ni­ma ne­ži­no­mos su­dė­ties in­jek­ci­ja, ku­ri ga­lė­jo bū­ti jam su­leis­ta dvi die­nos prieš mir­tį.

Tą­dien ar­ki­vys­ku­pą ap­lan­kė iki šiol pas jį ne­si­lan­kiu­si ir jam pir­mą­kart ma­ty­ta me­di­ci­nos se­suo, ku­ri jam su­lei­do kaž­ko­kią in­jek­ci­ją, ne­va vi­ta­mi­nų. To­mis die­no­mis T. Ma­tu­lio­nis su­lau­kė ir KGB agen­tų vi­zi­to.

Po po­ros die­nų, 1962 me­tų rugp­jū­čio 20 die­ną, T. Ma­tu­lio­nis mi­rė.

Da­bar apie T. Ma­tu­lio­nio Še­du­vo­je pra­leis­tus me­tus by­lo­ja ant išo­ri­nės na­mo sie­nos pa­ka­bin­ta mar­mu­ri­nė len­ta. Še­du­vos Šv. Kry­žiaus At­ra­di­mo baž­ny­čio­je taip pat yra mar­mu­ri­nė len­ta su vys­ku­po Teo­fi­liaus Ma­tu­lio­nio ba­rel­je­fu.

Au­to­rės nuo­tr.

Teo­fi­liaus Ma­tu­lio­nio at­mi­ni­mo kam­ba­rį pa­lai­mi­no Šiau­lių vys­ku­pas Eu­ge­ni­jus Bar­tu­lis.

Pa­lai­min­to­jo Teo­fi­liaus Ma­tu­lio­nio at­mi­ni­mo kam­ba­rį įren­gė vie­nuo­lė Re­gi­na Te­re­siū­tė, su pi­lig­ri­mais ke­lia­vu­si ar­ki­vys­ku­po gy­ve­ni­mo ke­liais.

Ar­ki­vys­ku­po Teo­fi­liaus Ma­tu­lio­nio at­mi­ni­mo kam­ba­rys toks, koks ir bu­vo prieš ke­lis de­šimt­me­čius.

Eks­po­zi­ci­jo­je apie Teo­fi­lių Ma­tu­lio­nį – nuo­trau­kos ir kny­gos apie jį.