Naujausios
Pakruojo samariečių labdara už pinigus
Pakruojo samariečiai, pasiskelbę skubantys daryti gera, sulaukė „nedėkingumo“ iš savo remiamų žmonių. Į redakciją užsukusi grupelė nepasiturinčių rajono gyventojų tikino, jog samariečiai už neva veltui dalijamus baldus ir buitinę techniką reikalauja susimokėti.
Paramos dalytojai tvirtina esą šmeižiami.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Išsiaiškinti – į redakciją
Į „Pakruojo krašto“ redakciją išsiaiškinti kilusių įtarimų, ar rajono samariečių įkurtas paramos punktas „Iš spintos į spintą“ neužsiima neteisėta veikla, atėjo grupelė rajono gyventojų.
Žmonės pasakojo, jog jie ne kartą lankėsi samariečių punkte, prašydami paremti baldais. Kai kurių jiems reikalingų daiktų tekę atsisakyti, nes pritrūko pinigų susimokėti nustatytos už juos kainos.
Dariumi prisistatęs vyras ketino parvežti savo nepilnametei dukterėčiai, neseniai pasigimdžiusiai kūdikį, lovytę, tačiau to sumanymo jam teko atsisakyti.
„Manęs buvo paprašyta 20 litų. Kadangi tiek pinigų neturėjau, tai nedavė ir skolon. Sakė daug čia tokių: pažada atnešti, bet paskui dingsta“.
Jurgita, auginanti penkis vaikus, tvirtino iš paramos punkto nusipirkusi lovą be čiužinio, dvi sekcijos dalis. Už kiekvieną baldą jos buvę paprašyta sumokėti po 15 litų.
„Tuo kartu galėjau sumokėti tik 30 litų. Likusius 15 litų atvežiau gavusi už vaikus pašalpą“, – tvirtino Lygumų seniūnijoje gyvenanti moteris.
Panašių pavyzdžių papasakojo ir kiti tą dieną redakcijoje apsilankę prašiusieji samariečių paramos. Visi jie tvirtino, kad sumokėdami pinigus už neva paaukotus daiktus negavo jokių tai patvirtinančių dokumentų, kaina neįrašoma ir prie parašo žurnale.
Kaltina paramos prašytojus
Redakcijai apsilankius samariečių paramos punkte koordinatorė Veronika Petrevičienė neigė, jog kada nors yra prašiusi iš remiamųjų paaukoti daugiau nei trejetą litų, tualetinio popieriaus ar muilo.
Moteris patvirtino, jog gautos paramos niekur nefiksuoja, už ją žmonės nepasirašo paramos išdavimo registracijos žurnale. Nes tokios grafos jame ir nėra.
„Visi tie paramos prašytojai – žinomi. Jie meluoja, kainų už baldus nenustatinėju ir neprašau sumokėti“, – nuoširdumu paramos prašantiems netryško V.Petrevičienė.
Paklausta apie vaikišką sandėlyje stovinčią lovytę, kurią ketino parvežti savo dukterėčios kūdikėliui Darius, V.Petrevičienė prasitarė:
„Jis klausė, ar reikės sumokėti ir kiek. Tada pasakiau, kad turguje už tokią lovytę prašo 100 litų, pagalvok pats,kiek ta lovytė galėtų kainuoti. Tada jis pats pasakė, kad galėtų duoti 20 litų. Bet nedavė“, – apie priežastis, dėl ko sandėlyje liko gerokai padėvėtas baldas sakė trečius metus šiame punkte dirbanti koordinatore V.Petrevičienė.
Moteris prisipažino, kad pinigus, gautus iš varguolių ji išleidžianti mokesčiams už pokalbius asmeniniu telefonu.
„Juk dirbu be atlygio, gyvenu iš menkos pensijos, man už pokalbius telefonu išlaidų niekas nedengia“, – teisinosi paramos dalytoja, patikinusi, kad naudotus baldus ir buitinę techniką, kuri kartais būna beveik nauja, į punktą atveža rajono gyventojai arba ir patys samariečiai.
Gyvename iš aukų ir nario mokesčio
Lietuvos samariečių bendrijos Pakruojo skyriaus pirmininkė Janina Dirbanauskienė „Pakruojo kraštui“ tvirtino esanti įsitikinusi, jog samariečiams perduoti gyventojams atlikę daiktai dalijami deramai, iš varguolių surinktomis lėšomis nepiktnaudžiaujama.
„Mes gyvename tik iš aukų ir samariečių nario mokesčio, o reikia susimokėti už panaudai skirtų patalpų šildymą, elektrą. Iš kokių lėšų susimokėti? Jei paaukoja ten tualetiniam popieriui ar muilui, argi blogai?“, – stebėjosi Pakruojo samariečių vadovė.
VEIKLA. Veronika Petrevičienė neslepia, kad už dalinama labadarą prašoma pinigųi.
PARAMA: Skelbime apie dalijamus baldus kainos nenurodytos.
Autorės nuotr.