
Naujausios
Pakruojo ligoninėje dažniau gydomi kaimo vaikai
Vaikų ligų skyrių uždarinėjimo vajus mažuose rajonuose – skaudi rykštė ne ligoninėms, o sergantiems vaikams iš nepasiturinčių bei socialinės rizikos šeimų. Tokių šeimų daugiausia kaimuose. Tačiau teritorinės ligonių kasos vadovai teigia, kad šie skyriai rajonų ligoninėse yra nuostolingi, vaikus geriau gydyti namuose arba vežti į Šiaulius.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Ligoninėje ir su sveikstančiu vaiku
Vaikų ligų skyriuje su dviem savo sergančiais mažamečiais moteris iš Linkuvos seniūnijos. Mažasis, kuriam vieneri metai, serga plaučių uždegimu. Vyresnis – dvejų metų – čia gydomas dėl bronchito.
Skyriaus vedėja Laima Gudienė pripažįsta, kad bronchitu sergančio vaiko gydymas galėtų būti tęsiamas namuose, tačiau galimybių tam šeima neturi – nėra kam jo namuose prižiūrėti. Todėl vaikas kol kas paliekamas ligoninėje su mama ir sergančiu savo broliuku. Tai dar labiau padidins vaikų, šiame skyriuje gulinčių su nesunkiomis kvėpavimo organų ligomis, statistiką.
Gydytoja neslepia, kad siunčiant mažamečius gydyti namuose, neretai tenka vertinti galimas grėsmes: ar pablogėjus vaiko sveikatos būklei bus kviečiama greitoji pagalba, ar nekils sergančio vaiko sveikatai pavojų dėl menkos priežiūros.
Ligoninės statistika rodo, kad pernai Vaikų ligų skyriuje dažniausiai gydytos su kvėpavimo organų ar panašiais susirgimais susijusios ligos. Per metus fiksuota 679 hospitalizacijos atvejai. Ligonio stebėjimo paslauga, trunkanti nuo 4 iki 24 valandų, teikta 144 kartus.
Kaimo vaikai sudarė daugiau nei pusę visų šiame skyriuje gulėjusių ligoniukų.
Ligonių kasos skaičiuoja kitaip
„Šiaulių teritorinės ligonių kasos duomenimis Pakruojo savivaldybėje 2016 metais gyveno 3194 vaikai. Stacionarinėse įstaigose ( ne tik Pakruojo – red. past.) pakruojiškiai vaikai buvo gydomi dažniausiai iš visų Šiaulių ir Telšių apskrities rajonų (1124 )– kone dvigubai dažniau, negu akmeniškiai ar joniškiečiai, beveik trigubai negu mažeikiškiai. Pagal atvejų skaičių išeina, kad net 36 proc. visų Pakruojo vaikų kasmet gydosi ligoninėje“, – konstatuoja Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius Remigijus Mažeika.
Direktorius pastebi, kad pagal atskirus susirgimus, pakruojiečiai vaikai dėl virusinių infekcijų bei virškinimo ligų dešimtimis kartų dažniau gydyti rajono ligoninėje, negu kitų savivaldybių vaikai.
„Be jokios abejonės, dalis vaikų paprasčiausiai šioje ligoninėje gauna socialines paslaugas. Tačiau tai negali būti apmokama iš sveikatos draudimo fondo. Paprastai tokiems atvejams yra organizuojamos globos lovos, kurios finansuojamos iš savivaldybės“, – teigia direktorius.
VŠĮ Pakruojo ligoninė su rajono Savivaldybe dėl globos lovų vaikams jau keletą pastarųjų metų sudaro sutartis, todėl šie vaikai nepatenka į gydymų ligoninėje skaičių, už juos moka savivaldybė.
Už skaičių – vaikų sveikata
Ligoninės direktorius Vygantas Sudaris sako, jog rajono gydytojų siuntimu kitose šalies ligoninėse gydėsi tik vienetai vaikų.
„Kurią ligoninę pasirenka šeimos gydytojo siunčiamo vaiko tėvai, mes kontroliuoti negalime. Nes ligonis turi teisę laisvai rinktis gydymo įstaigą“, – argumentus, kad per daug vaikų iš Pakruojo rajono išvežama gydyti į kitas ligonines, atremia V.Sudaris.
Gydytoja L.Gudienė tvirtina, kad ligoninėje gydoma daugiau kaimo vaikų dėl to, jog namuose tiems vaikams ne visada užtikrinama sergančiojo priežiūra.
„Gydytojai neturi galimybių sergančių vaikų lankyti namuose, – pripažįsta gydytoja L. Gudienė. – Kai kuriose rajono ambulatorijose, kur šeimos gydytojai atvažiuoja kartą ar du per savaitę, sergantį nuošalaus kaimo vaiką palikti savaitgaliui namuose yra rizikinga. O jei šeimos gydytojas dar dirba poliklinikoje, kur irgi ligonių eilės? Norėdamas lankyti savo ligonius, kurių vienas gal Žeimelyje, kitas – kitame rajono gale, gydytojas privalėtų išvykti visai dienai, palikti poliklinikoje jo laukiančius. To daryti tiesiog fiziškai negalime“, – sakė gydytoja.
L.Gudienė pabrėžia, kad jai svarbiau yra vaikų sveikata, o ne ligonių kasų skaičiuojami pinigai.
„Jei sergančiam vaikui neužtikrinamas gydymas, jei jis atiduodamas neturintiems už ką nupirkti vaistų tėvams, ar tai nėra smurtas prieš vaiką“, – retoriškai klausia V. Sudaris.
„Kaip šakėmis per vandenį“
Rozalimo ambulatorijoje šeimos gydytoja dirbanti Virginija Kazlauskienė įsitikinusi, kad ligonio socialines problemas atskirti nuo jo sveikatos ir gydymo realiame gyvenime yra beveik neįmanoma.
„Jei skurdžiai gyvenančios šeimos kaimo vaikas negaus jam paskirtų vaistų, nes tėvai neturi pinigų jų nupirkti, neturi transporto nuvažiuoti jų parsivežti, tai apie kokį vaiko gydymą tokioje šeimoje galima kalbėti? O skurdžiai gyvenančiose ir rizikos šeimose daugiau vaikų, silpnesnė jų imuninė sistema, jie dažniau ir serga“, – ilgametės praktikos pastebėjimais dalijasi gydytoja.
„Galima geometrine progresija didinti seniūnijose socialinių darbuotojų skaičių, bet, jei jie neturi kuo važinėti į rizikos šeimas, padėti skurstančių šeimų vaikams, tai visi ministrų raštai ir įsakymai – kaip šakėmis per vandenį“, – sakė gydytoja.
Autorės nuotr.
Vaikų ligų skyriuje moteris iš kaimo su dviem sergančiais vaikas. Vyresnysis galėtų būti gydomas namuose, bet ten nėra kam jo prižiūrėti.
Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris mano, kad vaiko siuntimas gydytis namuose, žinant, kad tėvai neturi pinigų nupirkti jam vaistų, prilygsta smurtui prieš sergantį vaiką.
Vaikų ligų skyriaus vedėja Laima Gudienė sako, kad Hipokrato priesaika ją įpareigoja gydyti, o ne skaičiuoti ligonių kasų pinigus.
Ligonių kasų statistiniais duomenimis, Pakruojo rajone per dažnai ir per daug vaikų gydoma ligoninėse.