Pakruojo keliams ir gatvėms –- ES milijonai

Pakruojo keliams ir gatvėms –- ES milijonai

Pakruojo keliams ir gatvėms –- ES milijonai

Naujuoju 2014–2020 finansavimo laikotarpiu vienu iš Europos Sąjungos (ES) paramos programos prioritetų lieka tvaraus transporto, pagrindinių tinklų infrastruktūros skatinimas. Nors ateinančio finansavimo laikotarpio lėšos dar nepaskirstytos, aišku viena: Pakruojo rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, keliai ir gatvės modernės. Tam jau pasirengę Pakruojo dolomito skaldos gamintojai, gaminantys aukščiausios kokybės kelių statybos medžiagą.

Margarita LIEPINĖ

Pasikeitė gatvės ir keliai

Europos Sąjungos struktūrinė parama per besibaigiantį 2007–2013 metų laikotarpį ženkliai pakeitė rajono miestelius ir kaimus, kelius į juos, pagerino susisiekimą.

Įgyvendinant projektą „Jungčių su tarptautiniais koridoriais plėtra. Valstybinės reikšmės kelių rekonstrukcija (I etapas)“ buvo rekonstruotas kelio Šiauliai–Pakruojis–Pasvalys 22 kilometrų ilgio ruožas, šiame kelyje taip pat rekonstruoti tiltai per Šiladžio ir Kruojos upes.

Šio projekto įgyvendinimas kainavo beveik 43 mln. litų, iš jų 13 mln. litų sudarė Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) parama.

Transporto infrastruktūrai gerinti skirtoji ES parama įtakojo ne tik kelių rekonstrukcijos plėtrą Pakruojo rajone. Gyvenvietės tapo saugesnės ir gražesnės, patogesnės juose gyvenantiems žmonėms, mielesnės ir keliautojo akiai.

Įgyvendinant žvyrkelių asfaltavimo programą, išasfaltuoti kelių Žeimiai–Pamūšis–Pašvitinys ir Rimšoniai–Klovainiai–Rozalimas ruožai.

Kelio Žeimiai – Pamūšis – Pašvitinys ruožų nuo 22,69 iki 26,46 kilometro ir nuo 27,55 iki 32,91 kilometro asfaltavimo darbai kainavo beveik 9,56 mln. litų. Iš jų ERPF parama sudarė 5,7 mln. litų.

Šio kelio ruože nuo 11,20 iki 21,40 kilometro asfaltavimo darbai kainavo 10,1 mln. litų, iš jų ERPF parama sudarė 9,8 mln. Lt.

Kelio Rimšoniai–Klovainiai--Rozalimas ruožų nuo 0,10 iki 1,03 kilometro ir nuo 2,49 iki 7,98 kilometro asfaltavimo darbai kainavo 6,2 mln. Lt., iš jų ERPF parama sudarė 5,1 mln. Lt.

ES paramos dėka Pakruojyje ir rajono gyvenvietėse asfaltuota ir rekonstruota pustrečio kilometro gatvių, kurių projektams finansuoti buvo skirta beveik 4 milijonai litų. Savivaldybei bei valstybės biudžetui, prie šių projektų finansavimo teko prisidėti ketvirtadaliu šios sumos.

Šią paramą Pakruojo rajono gyventojai laiko labai reikšminga, nes didelės pramonės neturintis, vos per 23 tūkstančių gyventojų rajonas iš savo biudžeto per tą laikotarpį būtų asfaltavęs vos vieno kilometro ilgio gatvę.

Nauda visam rajonui

ES paramos keliams nauda jaučiama ir Pakruojo rajono biudžete: kuo daugiau šalyje tiesiama kelių, tuo daugiau produkcijos parduoda stambiausios rajono skaldos įmonės. Jose nuo ankstyvo pavasario iki žiemos dirba ne vienas šimtas rajono žmonių, gyventojų pajamų mokesčiais papildančių įplaukas į rajono biudžetą.

ES finansuojamų darbų tenka ir rajono kelininkams, kurie imdamiesi ES remiamų projektų išsaugo darbo vietas.

„Kelios dešimtys bedarbiais likusių kelininkų būtų socialinė bėda ne tik pačiam žmogui, bet ir visam nedarbo kamuojamam rajonui, – sako Pakruojo rajono savivaldybės Administracijos Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Daiva Rutkevičienė, svarstydama apie ES paramos naudą ne tik keliams, bet ir tuos projektus vykdančių bendrovių darbuotojams.

Svarbu – tvirtas pagrindas

Neseniai Pakruojo rajone, turinčiame didžiausius dolomito klodus ir stambiausias skaldos gamyklas šalyje, lankėsi susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Vienoje iš gamyklų, apžiūrėjęs naujas skaldos gamybos technologijas, ministras pabrėžė, jog labai svarbu, kad šalies susisiekimo infrastruktūros projektams įgyvendinti yra naudojamos vietinės statybos medžiagos.

„Kai privatus verslas investuoja į produkcijos, kuri naudojama valstybinės reikšmės projektams įgyvendinti, gamybą ir dėl to ta produkcija gali pakeisti įvežtinę – brangesnę, galima sakyti, jog mūsų versle formuojasi valstybinis mąstymas“, – skaldos gamintojų apsisprendimą investuoti į naujas technologijas vertino ministras R. Sinkevičius.

Stambiausios rajone skaldos gamybos bendrovės „Dolomitas“ ir „Klovainių skalda“ yra įdiegusios aukščiausią produkcijos kokybę garantuojančias kelių milijonų litų vertės technologijas.

„Skaldininkams investuoti į gamybą yra tikslinga, nes daugėjant ES finansuojamų projektų, didėja produkcijos paklausa“, – apie gamybos perspektyvas ministrui kalbėjo „Dolomito“ generalinis direktorius Antanas Bartulis.

Pakruojo skaldos gamybos įmonių vadovai pagrįstai didžiuojasi pasiekimais gamyboje ir naujomis technologijomis: pakruojiečių pagaminta skalda savo atsparumu ir kokybės parametrais nenusileidžia nei baltarusiškai, nei gaminamai Skandinavijos šalyse, atitinka europinius standartus. Tai patvirtino ir tarptautinės laboratorijos.

Atspari temperatūrų svyravimams, spaudimui ir trinčiai dolomito skalda dažniausiai naudojama keliams tiesti. Kalbėdamas apie įgyvendinamus projektus ministras R. Sinkevičius sakė, jog keliams yra svarbus tvirtas pagrindas, o Pakruojo skaldos gamintojams palinkėjo tvirtai išlaikyti aukštą produkcijos kokybę.

Vienas iš prioritetų – infrastruktūros gerinimas

Pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) finansinę programą Lietuvai numatytas finansavimas – 44 mlrd. litų struktūrinės paramos lėšų.

Naujuoju programavimo laikotarpiu siekiama sutelkti ES struktūrinės paramos lėšas į ribotą skaičių prioritetinių sričių ir užtikrinti, kad ES sanglaudos politikos investavimo kryptys kuo labiau prisidėtų prie strategijos „Europa 2020” įgyvendinimo.

Atsižvelgiant į tematinius tikslus, reglamentų projektų reikalavimus ir Lietuvos plėtros poreikius bei iššūkius, buvo suformuluoti Lietuvos 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos veiksmų programos prioritetai. Vienas jų – tvaraus transporto, pagrindinių tinklų infrastruktūros gerinimas.

Užs. Nr. 189995

Autorės nuotr.

SKALDA: Pakruojietiška dolomito skalda naudojama kelių ir gatvių rekonstrukcijai bei statybai visoje šalyje.

DĖMESYS: Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius lankydamasis Pakruojo rajone, pabrėžė, kad skaldos gamintojų dėmesys naujoms technologijoms rodo privataus verslo iniciatyvą prisijungti prie valstybės vykdomos infrastruktūros gerinimo šalyje politikos.