Naujausios
Pakruojiškiai 1863 metų sukilime
Pakruojo Juozo Paukštelio bibliotekoje atidaryta dokumentų paroda „1863 metų sukilimo istorinė atmintis“, vyko taip pat pavadinta popietė. Vienas svarbiausių Lietuvos istorinių įvykių neaplenkė rajono – sukilime dalyvavo Lygumų apylinkių dvarininkai bei valstiečiai, o tarpukariu kitame rajono pakraštyje įsikūrė iš Rusijos į gimtinę grįžę sukilėlių tremtinių ainiai.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Galimybė prisiminti savo istoriją
Parodoje eksponuojamos knygos, straipsnių, nuotraukų, dokumentų kopijos liudija – sukilimo vadų buvo daugiau, nei dažniausiai minimi keli pagrindiniai.
Kraštietis istorikas Robertas Jurgaitis savo straipsnyje „Lygumų miestelis ir jo apylinkės XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje: nuo 1863 m. sukilimo iki Pirmojo pasaulinio karo“ rašo, kad apylinkių sukilėliai, be ginkluotų akcijų, puldinėjo caro administracijos įstaigas ir naikino lietuviams nepalankius dokumentus.
1863-iaisiais, po Sekminių, Jonas Dulinskis buvo suorganizavęs 15-os sukilėlių būrį, veikusį atskirai nuo kitų sukilėlių dalinių. Nuslopinus sukilimą, 1864-aisiais J. Dulinskis buvo suimtas ir ištremtas į Sibirą.
Negausių sukilėlių būrių buvo ir miškuose prie Juknaičių kaimo, bet jie buvo greitai išblaškyti.
Sukilėliams didelę įtaką darė Lygumų dvarininkas Feliksas Rimkevičius, pats anksčiau tarnavęs caro kariuomenėje. Pralaimėjus sukilimui, F. Rimkevičius buvo suimtas, kalinamas ir ištremtas į Sibirą.
Jo dvarą su žemėmis caro valdžia konfiskavo ir pardavė. Iš tremties paleistas F. Rimkevičius gyveno Kurše (Latvija). 1870-aisiais, lankydamasis Lygumuose pas pažįstamą kunigą, Kruojos upės pakrantėje netoli Bitaičių nusišovė.
Taip dvarininkas bent po mirties grįžo į tėviškę – buvo palaidotas Lygumų kapinėse.
Popietės dalyviams apie sukilimo peripetijas pasakojo pakruojietis istorikas Algirdas Pilipauskas.
Vienas iš renginio dalyvių pasidžiaugė gavęs progą atgaivinti bei papildyti žinias apie tautos istoriją. Anot vyriškio, besirūpinant kasdieniais reikalais, tokiems dalykams nebe visada atsiranda laiko ar noro.
Sugrįžėlių adresas – Tremtiniai
Sukilimo atgarsiai pasiekė rajoną ir pirmojoje XX amžiaus pusėje: tarpukariu iš Rusijos į Lietuvą grįžo keliolika šeimų tremtinių palikuonių.
Dabartinėje Pašvitinio seniūnijoje sugrįžėliai įkūrė Tremtiniais pavadintą kaimą – pasistatė trobas, dirbo žemę, užsiėmė amatais.
Šviesaus atminimo kraštotyrininkė Rima Žemrietaitė yra užrašiusi šio, jau išnykusio kaimo istoriją.
Atgimimo metais jau iš Lietuvos studentų ekspedicijos keliavo po Saratovo (Rusija) stepes, kur trijuose kaimuose (Čiornaja Padina (Juodoji Dauba), Talovka ir Litovka) tebegyvena 1863-iųjų metų sukilėlių palikuonys.
1990-ųjų ekspedicijos dalyvė pakruojietė Aušra Rukienė tebesaugo magnetofono kasetę su įrašytomis tremtinių ainių dainuojamomis lietuvių liaudies dainomis, daugiau nei prieš dvidešimt metų darytas nuotraukas.
Šių įrašų galėjo pasiklausyti, fotografijų pažiūrėti ir popietės dalyviai, kuriems A. Rukienė pasakojo apie ekspediciją.
Pakruojietei įstrigo, kad jau šešias kartas tenykščiai tėvai vaikams kaip brangiausias šeimos relikvijas perduoda tremtinių iš Lietuvos atsivežtas maldaknyges. Kad net nebemokantys lietuvių kalbos vaikai lietuviškai dar gali pasisveikinti, pašaukti tėvus ar senelius.
Įsiminė A. Rukienei vėliausiai įkurtame kaime, Litovkoje, žmonių sukurta Lietuvos peizažo dalelė: iškastas tvenkinys, supilta kalva, pasodinti medžiai.
„Čia tremtinių ainiai ateina patys, atveda savo vaikus – parodyti, kokia gi ta Lietuva, prie kurios jie bent taip prisiliečia plynoje be medžio stepėje“, – prisimena A. Rukienė.
Ekspedicijos dalyvė stepėse sutiko ir anuometinių Tremtinių kaimo gyventojų Vilučių giminių, o Albinos Vilutytės šeima glaudė lietuvaičius savo sodyboje.
„Tarpukariu į Lietuvą grįžę buvę carizmo tremtiniai Vilučiai atvežė šią pavardę į Pakruojo rajoną“, – sakė A. Rukienė.
Autorės nuotr.
PARODA: Lankytojai gali apžiūrėti bibliotekos skaitykloje veikiančią parodą 1863-iųjų metų sukilimui.
Nuotrauka iš Aušros RUKIENĖS albumo
EKSPEDICIJA: 1990-ieji, ekspedicija į buvusių tremtinių kaimus – Aušra (dešinėje) su bendraminčiais mokė vaikus lietuviškų ratelių ir žaidimų.