Vanduo kapinėse tapo prabanga

Rozalimo bendr. nuotr.
Telkinys prie senųjų kapinių, kurio vandeniu gyventojai laistė savo artimųjų kapus, visiškai užako ir jau sunkiai prieinamas.
Pakruojo rajono Rozalimo miestelio senosios kapinės paliktos be vandens: apaugęs ir išdžiūvęs senasis tvenkinys vyresnio amžiaus žmonėms beveik nebeprieinamas, o šulinys – už kone puskilometrio, kurį įveikti tempiant kibirus su vandeniu ganėtinai sudėtinga.
Artimųjų kapus prižiūrintys žmonės piktinasi rajono valdžios nenoru padėti. O pastaroji atsimušinėja: pinigų nėra.

Senoji „kūdra“ baigia užakti

Liepos 7 dieną Rozalimo kapines lankantys žmonės, iš viso 247 gyventojai, kreipėsi į Pakruojo rajono savivaldybės tarybą prašydami įrengti kapinėse vandens kolonėlę ir taip užtikrinti tiekimą vandens, reikalingo kapams prižiūrėti.

Prašyme Tarybai žmonės rašo: „Šalia kapinių esanti kūdra kelia grėsmę visiems iš jos einantiems pasisemti vandens. Prieiga nesutvarkyta, todėl įkristi ir susižeisti galima bet kada. Vanduo su dumblu, primesta šiukšlių. Be to, į senąsias kapines tiek iš šulinio, tiek iš kūdros tenka vandenį tempti vos ne 500 metrų į kalną. Manome, kad tvarkant Rozalimo miestelio vandentiekį yra galimybė įrengti bent dvi kolonėles kapinėse (tiek naujosiose, tiek senosiose). Tokio tipo kolonėlės jau yra mūsų rajono Klovainių, Linkuvos kapinėse“.

Pakruojo rajono savivaldybės tarybos narys Alvydas Žuvininkas įsitikinęs, kad artimųjų kapus lankantiems žmonėms galima padėti.

Šių metų gegužės mėnesį pro kapines, apie metrą iki jų tvoros, buvusi nutiesta vandentiekio į Rozalimą trasa, ja ir galėtų būti užtikrintas vandens tiekimas kapinėse. Galėtų, bet, pasak Tarybos nario, kol kas tai nepadaryta.

„Dar kovo mėnesį rajono Tarybos posėdyje apie tai ir meras, ir administracijos direktorė kalbėjo. Prieita išvados, kad lėšų geriems darbams nėra, o šių metų biudžetas griežtai išdėliotas. Todėl pakalbėjo, tuo viskas ir baigėsi. O žmonėms ką daryti?“ – svarsto A. Žuvininkas.

Jo žodžiais, graudu žiūrėti, kuomet seni žmonės kalnuota vietove apie puskilometrį iš naujosiose kapinėse esančio šulinio į senąsias kapines tempia pilnas vandens talpyklas. O ir vandens tame šulinyje vasaros laiku pakanka ne visiems.

„Apie minėtą telkinį kapinėse geriau net nekalbėti. Žmonės, leisdamiesi stačiu šlaitu, kaskart rizikuoja kristi žemyn galva ir susižaloti. Ką jau kalbėti apie vyresnius ir sunkiau vaikštančius...“.

Rozalimietis  pažadėjo kaimynams dėl vandens tiekimo kapinėse kovoti iki galo.

Pinigai vandens įrenginiams, A. Žuvininko nuomone, galėtų būti numatyti iš surenkamo žemės mokesčio. Ir, preliminariu jo paskaičiavimu, tai galėtų kainuoti apie šešis tūkstančius eurų.

Užsimena apie kapinių plėtrą

Aiškėja, kad Rozalimo kapinių prieigose, gyventojų žodžiais, esanti kūdra yra miškininkų iškastas telkinys, tad ir priklauso miškininkams. Daug metų netvarkomas telkinys užako ir tapo sunkiai prieinamu gyventojams.

Rozalimo seniūnas Vytautas Kanišauskas sakė, kad išvalyti senąjį telkinį seniūnija neturi jokio teisinio pagrindo, nes jis yra miškininkų teritorijoje.

Nebent, anot seniūno, būtų apsispręsta dėl kapinių plėtros ir telkinys taptų kapinių teritorijos dalimi. Tuomet jį esą būtų galima ne tik išvalyti, pritaikyti gyventojų reikmėms, bet ir padaryti patrauklų vizualiai.

V. Kanišauskas sako ne sykį girdėjęs gyventojų priekaištus, kad naujųjų kapinių teritorijoje 2012 metais iškastame šulinyje vasarą neretai stinga vandens.

„Pats važiuoju ir žiūriu, ar tikrai. Kol kas neradau, kad šulinys būtų išdžiūvęs. Vandens, gal drumsto, tinkamo tik laistyti, bet yra. Kitas reikalas, ar lengva jo vyresniam žmogui pasisemti“, – sakė seniūnas.

Apie vandens problemas Rozalimo kapinėse seniūnijos vadovas teigia ne kartą kalbėjęs Pakruojo rajono savivaldybėje. Esą svarstomi įvairūs variantai, neatmetant ir vandens gręžinio, kuris atsipirktų per ketverius–penkerius metus. O įrengti atšaką į kapines nuo ką tik įrengtos vandens tiekimo trasos, vargu ar racionalus sprendimas.

„Neramu dėl galimo piktnaudžiavimo. Švariu geriamuoju vandeniu žmonės gali pradėti ne tik laistyti kapus, bet ir į namus vežtis. Mokėsime tada daug, o nauda abejotina“, – sakė seniūnas.

Jei būtų apsispręsta į kapines nukreipti geriamąjį vandenį, seniūnui neramu ir dėl galimo vandalizmo – chuliganai brangius įrenginius galėtų sulaužyti, sugadinti.

Vanduo bus gal kitąmet

„Šiaulių kraštas“ kreipėsi į Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorę Iloną Gelažnikienę.

„Lėšų darbams Rozalimo kapinėse šiais metais biudžete nenumatyta. Esant geresnei situacijai arba surinkus į biudžetą lėšų daugiau nei suplanuota, tikrai būtų atsižvelgta į gyventojų prašymą“, – sakė administracijos vadovė.

Pasak jos, lėšų, kurios Rozalimo gyventojams užtikrintų vandens tiekimą, planuojama numatyti kitų metų biudžete.

Vis dėlto ir atlikus darbus, pasak I. Gelažnikienės, gyventojams „prie kiekvieno kapelio arba kiekviename kampe šulinys arba vandens kranas nebus įrengtas“.

„Bet kokiu atveju tikslas yra toks, kad žmonėms būtų patogiau ir nereikėtų nešti vandens iš labai toli“, – sakė administracijos direktorė.

Ji informavo, kad yra svarstomos dvi galimybės: arba į kapines įrengti atšaką iš neseniai nutiestos vandentiekio linijos, arba daryti vandens gręžinį.

Kol kas joks sprendimas nėra priimtas.

Žmonės, leisdamiesi stačiu šlaitu, kaskart rizikuoja kristi žemyn galva ir susižaloti.