Pakėvis. Tarp kaimo ir dvaro

Pakėvis. Tarp kaimo ir dvaro

Pakėvis. Tarp kaimo ir dvaro

Nuo 1585 metų rašytiniuose šaltiniuose minimas Pakėvis šiandien žinomas kaip devynioliktojo amžiaus švietėjo, tautosakininko, etnografo ir istoriko Liudviko Jucevičiaus tėviškė su Kėvės pelke ir botaniniu draustiniu – spanguolynu. Nepriklausomybės laikais buvusioje kolūkio gyvenvietėje atkurtas Pakėvio dvaras, į kurį užsuka garbūs svečiai iš Lietuvos ir užsienio.

Deja, kaimo neaplenkė visai Lietuvai būdingos socialinės problemos. Tik retas pakėviškis turi darbo netoli namų. Dalis įsikibo į žemę. Pašalpas pastaruoju metu gauna tik keletas. Kiti duonos pelnytis važinėja į miestus arba, palikę namus, traukia į Ispaniją, Angliją, Airiją...

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Pora šimtų gyventojų

1986 metais Pakėvyje gyveno 317 žmonių. 2011 metų gyventojų surašymo duomenimis, Pakėvyje liko 202 žmonės: 86 vyrai ir 116 moterų. Šiandien, praėjus trejiems metams po surašymo, šie skaičiai – dar kuklesni.

Drauge su Pakėvio bendruomenės pirmininke Audrone Užkuriene sukame keliomis kaimo gatvelėmis. „Tuščių trobų beveik nėra. Bet troboje dažniausia gyvena po vieną žmogų,“ – kaimo tuštėjimą tarsi patvirtina ponia Audronė.

Mokyklą kaime uždarė jau prieš daugelį metų. Už trijų kilometrų esanti Vaiguvos mokykla iš vidurinės virsta pagrindine. Kyla grėsmė, kad ateinantį rugsėjį gali nesusirinkti pirma klasė.

Prieš penkiolika metų į Pakėvį atsikėlusi A.Užkurienė sako, jog per tą laiką kaime kasmet mažėdavo gyventojų. Daug per tą laiką išmirė. O jaunų šeimų mažai teatsikelia.

Nors, antra vertus, tuščių sodybų beveik nėra. Likę po vieną pensininką senuką. Kai namai visai ištuštėja, juos netrunka nupirkti. Pakėvis – prie gero Kelmės – Užvenčio kelio. Čia pat Vaiguva, netoli Kelmė.

Sodybas perka Kelmėje darbo arba savo verslą turintys žmonės. Kitas kaip vasarnamius savo poilsiui pasilieka mirusių šeimininkų vaikai ir anūkai.

Kai kurias kaip vasarnamius nuperka net vilniečiai ir kitų didmiesčių gyventojai.

Miestiečius traukia graži gamta. Čia daug pelkių, tvenkinių, žalumos.

Tuo tarpu vietinės jaunos šeimos bėdoja, kad ištuštėjusių sodybų kainos – neprotingos. Daugiabutyje besiglaudžiantis jaunas ūkininkas su apmaudu pasakojo, jog už apleistą sodybą su mediniu namu savininkai prašo 20 tūkstančių eurų. „Už tokią sumą jau ir Kelmėje galėtum kuklų namelį nupirkti,“ – tikino.

Kelio galas – Ispanija

Pakėviškiai nėra turtuoliai. Tačiau nesimato apleistų namų. Visi tvarkosi kiek išgali. Kai kurios sodybos ypač išpuoselėtos. Poros aštuonbučių ir vieno keturbučio aplinka taip pat tvarkoma.

„Stambesnius ūkininkus suskaičiuotume ant rankos pirštų, – pasakoja bendruomenės pirmininkė. – Dauguma gyvena iš smulkaus savo ūkelio. Karvutės, daržiuko, pulkelio vištų. Ištuštėjusią sodybą nupirko jauna šeima. Abu važinėja į Kelmę dirbti. Kita šeima turi savą verslą. Bet verslas taip pat mieste. Kaime nieko nebeliko. Tik vienintelė parduotuvė. Žmonės džiaugiasi, kad dar išsilaiko bent lentpjūvė. Keletas vyrų turi darbo ir šiokias tokias pajamas.“

Vaiguvos seniūnas Alvydas Lukošius sako, jog daug pakėviškių važinėja uždarbiauti į užsienį. Išvažiuoja, padirba keletą mėnesių – vėl sugrįžta. Investuoja uždirbtus pinigus į savo buitį. Paskui vėl važiuoja uždarbiauti.

Užsukus į vieną aštuonbutį, gyventojai pasakojo, jog jų kaimynė dirba Ispanijoje. Pakėvyje gyvena pora šeimų, kurių maitintojai – tolimųjų reisų vairuotojai.

Darbštūs žemaičiai verčiasi kaip tik sugalvoja. Per pastaruosius kelerius metus, pasak seniūno, daugelis pakėviškių prasigyveno. Tačiau, žinoma, didelių turtuolių nėra.

Dvi parduotuvės neišsilaikytų

Pagryžuvyje užaugusią, Šiauliuose gyvenusią ir dirbusią Audronę Užkurienę į Pakėvį atviliojo verslas. Uždarius kooperatyvo parduotuves, jos tėvelis Albinas Medimas buvusioje kooperatyvo parduotuvėje įkūrė privačią. Vėliau verslą perdavė dukrai Audronei.

Jauna moteris į Pakėvį važinėdavo iš Šiaulių. Galiausiai pasitaikė proga nusipirkti patinkantį namą gražioje ir patogioje vietoje. Taip ir liko Pakėvyje.

Verslas sekėsi gerai. Komersantės specialybę turinti Audronė aštuonerius metus gyveno iš savo parduotuvės. Vyras dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Važinėja po Europą. Namuose – tik svečias.

Tačiau 2007 metais parduotuvę Pakėvyje ketino kurti ir kitas verslininkas. Užkurams tuomet kaip tik buvo gimusi antroji dukra. Ponia Audronė jau abejojo, ar neatsisakius verslo. Žinia apie antrą parduotuvę Pakėvyje padėjo apsispręsti. Perdavė savo verslą naujajam savininkui. Dvi parduotuvės tokiame kaimelyje nebūtų išsilaikiusios. Reikėjo arba plėstis, arba atsisakyti verslo.

Kaimui reikalingas žmogus

Nuošalioje Pakėvio gatvelėje buvusi mokykla. Mokyklėlę uždarė prieš daugelį metų. Dabar čia vyksta remontas. A. Užkurienė rodo vieną moderniai suremontuotą kambarį. Čia iki šiol ir glaudėsi bendruomenė. Patalpas suremontuoti pavyko parašius projektą ir gavus paramą.

Dabar atnaujinamos ir kitos mokyklos patalpos. Kaimo bendruomenei jos pravers. Praverčia ir mokyklos aplinka. Buvusiame stadione rengiamos Joninės ir kitos šventės.

„Man patinka bendrauti su žmonėmis, – pasakoja ponia Audronė. – Nors tam sugaištu daug asmeninio laiko ir negaunu jokio užmokesčio, bet įdomu. Esu priversta tobulėti, domėtis, kad kitiems būčiau naudinga.“

Todėl, kad naudinga, A. Užkurienė ir buvo išrinkta bendruomenės pirmininke. Kai reikėjo įregistruoti bendruomenę ir parengti visus registracijai reikalingus dokumentus, kaimas ir sužiuro į Audronę. Ji – verslininkė, įregistravo savo įmonę, įregistruos ir bendruomenę. Be to, pati vairuoja, yra mobili, sumani. Taip ir vadovauja Pakėvio kaimo bendruomenei nuo pat jos įsikūrimo dienos.

Jaunos moters galvoje – naujos idėjos. Rašo projektą, kad gautų lėšų stalams, kėdėms, projektoriui. Kol kas bendruomenės mini salėje pačių pakėviškių iš namų susineštos kėdės ir stalai. Šis tas iš dar likusio mokyklos inventoriaus.

Nors nėra grynakraujė pakėviškė, ponia Audronė sako jau pripratusi prie šito krašto ir jo žmonių. Iš čia kilęs jos vyras. „Anksčiau nekviesta neidavau pas žmones į gimtadienius. O dabar, jei tik turiu laiko ir žinau, kad kurio nors bendruomenės nario gimtadienis ar vardadienis, einu ir pasveikinu be kvietimo,“ – pasakoja bendruomenės pirmininkė.

Moteris neslepia – būta ir sunkių akimirkų. Pamena, vyrui atliko sudėtingą operaciją. Liga sutapo su bendruomenės namų renovacija. Tuo pačiu metu reikėjo rengti ir naują projektą. O dar dukros, namai, gyvuliai...

Tačiau sunkumai praeina. Ir vėl lieki su nuoširdžiais kaimo žmonėmis, aktyvu, kuris padeda įgyvendinti planus.

Blogai, kad bendruomenės patalpos nešildomos. Vasarą kaimas turi daug darbų prie ūkio, o žiemą būtų daugiau laiko susiburti, padainuoti, parepetuoti, bet iš šalčio tenka barškinti dantimis.

Sumažėjus pašalpų gavėjų skaičiui, ir bendruomenei iškilo problema. Už pašalpas atidirbantys gyventojai sutvarkydavo bendruomenės namų aplinką. Dabar nėra kam šio darbo atlikti.

Ponia Audronė Pakėvyje dažniausia paskiriama ir rinkimų komisijos pirmininke.

Apie Pakėvį sužino per dvarą

Pakėvio istoriją mena dar išlikę Šv. Teklės bažnyčios ir koplyčios griuvėsiai.

Išliko ir dvaras. Prieš penkerius metus jį iš savininko Naikausko nupirko kelmiškis verslininkas Petras Račkauskas. Jis atstatė dvaro rūmus, sutvarkė aplink išlikusius dvaro pastatus esančią teritoriją.

Dvaro pastatai – centriniai rūmai, svirnas, ūkinis sandėlis ir arklidė – Pakėvyje iškilo apie 1900 metus. Rūmus sudarė dvi, kaip manoma, ne vienu metu statytos dalys: šiaurės vakarų karkasinė dalis kiek anksčiau, o prie jos vėliau prijungta mūrinė dalis.

Įsigijus dvarą, įregistruota UAB „Pakėvio dvaras“. Parengtas Pakėvio dvaro gyvenamojo namo (buvusių dvaro rūmų) ir pagalbinių pastatų rekonstrukcijos ir pritaikymo turizmui techninis projektas.

Ant išlikusių pamatų, remiantis ikonografine medžiaga, atkurta buvusi medinė šiaurės vakarų rūmų pastato dalis. Konsultuojantis su paveldosaugininkais sukurtas vientisas ir apgalvotas projektas.

Prieš pradedant darbus atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai, surinkti 194 radiniai: kaimiška ir glazūruota keramika, plokštinių koklių fragmentai, fajanso šukės, kaltinės vinys, datuojami XVIII amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios radiniai perduoti Kelmės krašto muziejui.

Dvaras baigtas rekonstruoti 2013 metais. Jame vyksta renginiai, lankosi svečiai iš užsienio ir Lietuvos. Čia mėgsta fotografuotis jaunavedžiai. Vyksta vestuvių ir kitų progų pokyliai.

Autorės nuotr.

RŪMAI: Atstatytuose dvaro rūmuose dabar vyksta renginiai ir pokyliai.

KRYŽKELĖ: Pakėvio geografinė padėtis leidžia gyventojams lengviau rasti darbo. Gyvenvietė prie gero kelio. Netoli Kelmė ir Užventis.

ĮAMŽINIMAS: Žymiausias Pakėvio žmogus buvo istorikas, tautosakininkas ir kraštotyrininkas Liudvikas Jucevičius. Jo atminimas įamžintas akmenyje.

BENDRUOMENĖ: Kaimo bendruomenės reikalais rūpinasi Audronė Užkurienė. Jos rūpestis sutvarkyti visą buvusios mokyklos, dabar bendruomenės namų pastatą.

TURTAS: Iš projekto lėšų suremontavus bendruomenės mini salę gyventojai iš namų susinešė stalus ir kėdes.

PAVELDAS: Kaimui pasisekė, nes jame atstatytas kultūros paveldo objektas.

DVARAS: Sutvarkyta visa dvaro aplinka.

VAIZDAI: Nuo Pakėvio kalvelės atsiveria gražūs vaizdai.

BŪSTAI: Pakėvyje dauguma žmonių gyvena individualiuose namuose. Yra tik pora aštuonbučių ir vienas keturbutis.