Naujausios
Pagryžuvys: jaunimas čia nori gyventi
Pusiaukelėje tarp Tytuvėnų ir Kelmės esanti Pagryžuvio gyvenvietė dėl demografinės situacijos ir emigracijos šiandien nukraujavo mažiau negu kiti kaimai. Iš emigracijos vaikai čia grįžta pas tėvus. Vos atsiranda laisvas būstas, jį tuoj pat nuperka jaunos šeimos. Čia dar išlikęs Tytuvėnų gimnazijos pradinio ugdymo skyrius.
Sovietiniais laikais modernumu garsėjusi „Gryžuvos“ kolūkio milijonieriaus gyvenvietė, kur šalia išlikusių dvaro pastatų buvo statomi kotedžai jaunoms šeimoms, nepraranda gyvybės ir šiandien.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Traukia geras susisiekimas ir gamta
Į Pagryžuvį norėtų atsikelti jaunų žmonių iš kitų rajono kaimų. Tačiau laisvų būstų beveik nėra. Jei atsilaisvina, tuoj pat nuperka. Už būstą šešiabutyje jaunos šeimos mokėdavo po 20 tūkstančių litų, už kotedžą – 29 tūkstančius. Mūrinis namas be patogumų kainuoja apie 60 tūkstančių litų.
Į gyvenvietę grįžo emigrantės šeima iš Izraelio. Čia apsigyvena gabūs, išsilavinę jauni žmonės. Kasmet gyvenvietė pasipildo jaunomis šeimomis.
Jaunimą į Pagryžuvį traukia puiki gyvenvietės geografinė padėtis. Ji – maždaug už puskilometrio nuo Kelmės – Tytuvėnų plento. Neblogas susisiekimas.
Traukia ir gamta. Per gyvenvietę vinguriuoja Gryžuvos upelis. Stūkso aukštas piliakalnis, kuriame, kaip pasakoja legenda, yra prasmegusi Kalvinų bažnyčia.
Gyvenvietę puošia puikiai išlaikytas, įdomios architektūros, romantinio stiliaus su baroko ir klasicizmo detalėmis dvaro pastatas. 19 amžiaus viduryje jį pastatė Jeronimas Pšeciševskis, vėliau statinį kiek pakoregavo naujieji savininkai Romeriai. Žaliuoja dvaro parkas.
Gyvenimas verda aplink didžiulius kultūros namus, kuriuose telpa ne tik parodų ir koncertų bei renginių salės, bet ir biblioteka, medicinos punktas, bendruomenės aktyvistų kabinetai, parduotuvė.
Bendruomenė puoselėja miestelio centro aplinką. Prisodino medelių. Svajoja atgaivinti kažkada tryškusius fontanus.
Gyvena geri ir šviesūs žmonės
„Nugriovė tik vaikų darželį, – pasakoja bendruomenės pirmininkė ir seniūnaitė Aldona Ancikevičienė. – Tuomet sakiau, kad negriautų. Darželis buvo gerai išsilaikęs. Būtume galėję laikinai apgyvendinti padegėlius ar kitas nelaimės ištiktas šeimas, jaunimą, kol susiras nuolatinį būstą. Bet niekas neklausė. Darželį privatizavo. Naujasis savininkas nugriovė ir išsivežė plytas.“
Nors laikino būsto nėra, nelaimėlius gelbsti Pagryžuvio geraširdžiai. 14 metų paauglys atėjo prašyti darbo pas bendruomenės pirmininkę.
„Negaliu priimti nepilnamečio. Neleidžia darbų sauga. O jeigu kas nors atsitiks? – mena pokalbį su vaiku Aldona Ancikevičienė. – O jis sako: „Ir gerai, kad užsimuščiau. Baigtųsi mano kančios.“
Tėvų namai sudegė. Šeima prarado viską. Nebuvo net ko valgyti. Vaiką priglaudė vietos gyventoja Daiva Razminienė. Vietoj žuvusio savo sūnaus.
Bagūnų šeima išleido į gyvenimą savo vaikus ir dvi globotines. Dabar globoja naują jų kartą. Ištiesia pagalbos ranką ir kitiems nelaimėliams. Visa kaimo bendruomenė renkasi į jų sodybą per Jurgines.
Pagryžuvyje gyvena daug atsakingas pareigas užimančių žmonių. Zita Loseva vadovauja mokesčių inspekcijai. Inspekcijoje dirba ir Daiva Razminienė.
Čia gyvena Tytuvėnų seniūnas Romas Čerkauskas, netoli Pagryžuvio įsikūrusi ir Tytuvėnų apylinkių seniūno Valdo Ivanausko šeima.
Čia ir Kelmės pieninės direktoriaus Algirdo Žukausko bei Šiauliuose nacionalinėje mokėjimų agentūroje dirbančios jo žmonos namai.
Į darbą Kelmėje važinėja Žemaitės bibliotekos direktorė Rita Grišienė, į Tytuvėnus – pedagogės Vilija Volskienė ir Rožė Šimkuvienė.
Kai Pagryžuvio dvare veikė ligoninė, čia apsigyveno daug gydytojų. Audronė Armoškienė ir Danutė Slavinskienė jau išėjusios užtarnauto poilsio, Virgilijus Šimanskis dar važinėja dirbti į Šiaulius. Gyvenvietė neapsieitų be medicinos seserų Reginos Navickienės ir Ados Jonušienės, kurios ir naktį vietos gyventojams neatsisako pagelbėti.
Pirmininkė – bendruomenės širdis
Gyvenvietės centre esančiuose kultūros namuose, kurie sovietiniais laikais buvo laikomi Kelmės rajono pasididžiavimu, visuomet lyg gyvenvietės budintį rasi bendruomenės pirmininkę ir seniūnaitę Aldoną Ancikevičienę.
Priešpiet ji bendruomenės patalpose. Atlieka visuomeninį darbą. Seniūnaitė parodo ką dirbti už pašalpas atidirbantiems pagryžuviškiams.
Reikia labai daug diplomatijos. Per kelis dešimtmečius gyvenimo Pagryžuvyje puikiai pažįsta kiekvieną žmogų. Žino jo gabumus ir ydas. Jeigu ateina du draugai, mėgstantys stiklelį, juos būtinai paskirs dirbti atskirai, kad pomėgis nenugalėtų pareigos.
Gyvenvietės centras puikiai tvarkomas. Ponia Aldona stengiasi, kad atidirbantieji taip pat prisidėtų prie tvarkos.
Popiet ši moteris sukinėjasi repeticijų ar parodų salėje. Dirba kultūros renginių organizatore.
Pagryžuvyje beveik kas savaitę vyksta po renginį. Bendruomenės pirmininkė stengiasi į renginius įtraukti visų kartų žmones, ypač jaunimą ir vaikus. Tik taip jie pamils savo kraštą, nenorės iš jo išvažiuoti. Lyg Tėvynės meilės simbolis kultūros namų lange iš popieriaus lankstinių išdėliota trispalvė.
Ta pati bendruomenės salė tarnauja ir pagryžuviškių šarvojimui. Bendruomenės pirmininkė atskiroje patalpoje laiko visą tai progai reikalingą inventorių.
Gyvenimo patirtis praverčią
Iš gausios dešimties vaikų šeimos kilusi ponia Aldona turi daug motiniško rūpestingumo, atsakomybės. Daugeliui kaimo žmonių ji atstoja ir nuodėmklausį, ir psichologą, ir užuovėją.
Pritrūko mama pinigų kūdikio mišinukams – eina skolintis pas Aldoną. Reikia darbo – irgi prašo jos pagalbos. Seniūnaitė pasidairo darbo pas ūkininkus. Prisako, kad jos rekomenduotas darbininkas nepasišiukšlintų.
Jauną merginą nuauklėja: „Esi jauna, graži, protinga. Negi visą laiką gyvensi iš pašalpų? Ieškok savo kelio.“
Sutaria, kad mergina eis į krašto apsaugos savanores.
Iš užsienio grįžo emigrantų šeima. Visi vaikai nekrikštyti. Aldona organizuoja, kad kartą per mėnesį į bendruomenės salę aukoti Mišių atvažiuojantis klebonas juos pakrikštytų. Paaiškėja, jog gyvenvietėje ir daugiau nekrikštytų vaikų. Mamos teisinasi, kad neranda krikštatėvių: „Kas norės biednam į krikšto tėvus eiti?“ Jų rūpestis vėl tampa bendruomenės pirmininkės rūpesčiu.
„Priklausau komisijai, kuri sprendžia, ar žmogui tikrai reikia socialinės pašalpos, – pasakoja seniūnaitė. – Kartais kolegoms kyla abejonių – gal žmogus tiesiog nenori dirbti. Žinoma, yra tokių, kuriems užtenka ir pašalpos. Tačiau dauguma nori dirbti ir uždirbti. Bet kaip dirbti tokiam darbdaviui, kuris pustrečių metų nemoka algos? Pameta 50 litų per savaitę, kad nenumirtų badu, ir laiko, kad atsiskaitė. Ar verta dirbti pardavėjai už minimalų atlyginimą nuo aštuonių ryto iki 22 valandos vakaro? Neturėti jokių atostogų. O keturiasdešimtmetį perkopę žmonės darbdaviams jau per seni.“
Bendruomenės pirmininkė džiaugiasi, jog Pagryžuvyje dar yra šiek tiek darbo vietų. Didžiausia darbovietė – Aukštelkės globos namų padalinys. Čia dirbantys žmonės laiku gauna atlyginimus.
Ponia Aldona sako, jog nepavyktų nieko nuveikti, jei ne aktyvūs Pagryžuvio žmonės. Į juos atsirėmusi ir bendruomenės pirmininkė jaučiasi stipri.
Autorės nuotr.
KOTEDŽAI: Sovietiniais laikais „Gryžuvos“ kolūkio pastatyti mini daugiabučiai, šiandien vadinami kotedžais, – patrauklus ir palyginti nebrangus būstas jaunimui.
GAMTA: Pagryžuvio gyvenvietė jaunimą traukia gražia gamta ir gera geografine padėtimi.
PIRMININKĖ: Pagryžuvio seniūnaitė ir bendruomenės pirmininkė Aldona Ancikevičienė kasdien rūpinasi gyvenvietės tvarka ir gyvena žmonių rūpesčiais.
VAIKAI: Pagryžuvyje auga nemažai vaikų.
DVARAS: Gyvenvietės puošmena – puikiai išsilaikęs dvaras, kuriame įsikūręs Aukštelkės globos namų padalinys. Čia ir didžiausia pagryžuviškių darbovietė.
PATRIOTIZMAS: Gyvenvietės centre, kultūros namų lange patriotizmą žadinantis akcentas – iš drugelių išdėliota trispalvė.
APLINKA: Gyvenvietėje gražiai tvarkoma aplinka.