
Naujausios
Pagryžuviškiai ir šaukėniškiai kovoja už darbo vietas
Pagryžuviškiai ir šaukėniškiai kovoja prieš rajono įstaigų žlugdymą ir už savo darbo vietas. Paaiškėjus, jog ketinama uždaryti Šaukėnų ligoninę ir Pagryžuvyje esantį Aukštelkės socialinės globos namų padalinį, žmonės kreipėsi pagalbos į rajono Tarybą.
Praėjusį trečiadienį į rajono Tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdį atvyko Pagryžuvio ir Šaukėnų bendruomenės atstovų, pakviestas ir Seimo narys Juozas Rimkus bei Aukštelkės socialinės globos namų direktorė Janina Baranauskaitė.
Tarybos nariai kategoriškai pasisakė prieš rajonų naikinimą ir darbo vietų mažinimą. Kreipsis į ministrus ir Seimą.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamsu@skrastas.lt
Reikia skaidyti socialinės globos namus
Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Ona Granickienė pagarsino socialinių reikalų ir darbo ministro Lino Kukuraičio raštą „Dėl socialinės globos organizavimo grupinio gyvenimo namuose“. Rašte informuojama apie socialinės globos namų deinstitutizaciją.
Panašiai kaip ir vaikų socialinės globos namai neįgaliuosius globojančios įstaigos turi būti išskaidomos, įkurdinamos mažesniuose, namų aplinkai artimesniuose namuose.
Tam tikslui Aukštelkės globos namams ministerija skiria 130 tūkstančių eurų. Už šiuos pinigus rekomenduoja nupirkti porą namų, kuriuose galėtų gyventi 20 globotinių – kiekviename po dešimt. Grupinio gyvenimo namus išlaikyti turėtų Savivaldybė.
Ministras Aukštelkės socialinės globos namų prašo įvertinti infrastruktūrą ir nuspręsti nuo kada ir kur pradėti decentralizaciją.
Kodėl Pagryžuvys, o ne Aukštelkė?
Pasak darbuotojų, žvilgsnis pirmiausia nukrypo į Pagryžuvio padalinį. Ketinama nupirkti porą namų ir čia gyvenančius globotinius perkelti į grupinio gyvenimo namus. Apie 20 čia dirbančių pagryžuviškių netektų darbo. Jiems kyla klausimas, kodėl decentralizacija pradedama nuo Pagryžuvio, kur yra tik 40 globotinių, o ne nuo Aukštelkės, kur gyvena 200 žmonių. Be to, Pagryžuvyje gyvenantys globotiniai yra silpnesnės sveikatos, vargu ar pajėgtų gyventi grupinio gyvenimo namuose ir patys tvarkytis. Aukštelkėje gyvena stipresni labiau orientuoti globotiniai. Ar ne protingiau pirmiausia ten eksperimentuoti?
Pertvarkos iniciatoriai aiškina, jog Pagryžuvio dvare įsikūrusius globos namus sunku išlaikyti, nes patalpos – labai didelės.
Tačiau aiškėja, jog patalpų išlaikymui neskiriama daugiau pinigų. Vienam globotiniui yra skiriama 543 eurai, ir globos namai ar padalinys iš šių sumų privalo išsilaikyti.
Išeitų, jog pertvarkos vardu savo improvizacijas kuria Aukštelkės socialinės globos namų vadovai. Į posėdį pakviesta šios įstaigos direktorė Janina Baranauskaitė tvirtino negalinti nei komentuoti, nei kvestionuoti ministro įsakymo. Tokie procesai esą vyksta visoje šalyje. Reformuojami globos namai Tauragės ir Kėdainių rajonuose.
Galiausiai sutiko, kad Pagryžuvio padalinyje globotinio ir infrastruktūros išlaikymas kainuoja tiek pat kiek ir kitose globos įstaigose, nes taip vadinamasis globotinio krepšelis visur vienodas.
Pagryžuvio padalinio vedėja Živilė Daunienė tvirtino, jog jų globos įstaiga atitinka mažų globos namų kriterijus. Globotiniai kaime jaučiasi saugesni. Gali išeiti į lauką, pasivaikščioti po gyvenvietę. Jei apgyvendins mieste, jiems bus stresas.
Be to, kai Pagryžuvio dvare yra globos įstaiga, prižiūrimas ir kultūros paveldo objektas bei jo aplinka. Darbuotojos ir Pagryžuvio bendruomenės atstovai reikalavo pateikti skaičius, kiek kainuoja Pagryžuvio filialo išlaikymas ir išlaidų palyginimo su kitomis globos įstaigomis.
Komiteto nariai taip pat kritiškai atsiliepė apie nelogišką reformą: „Ministro raštas neparuoštas, nėra aiškaus pertvarkos plano. Sukelta audra. Siūlyčiau decentralizaciją pradėti nuo Aukštelkės“, – sakė Stasys Lekšas.
Steponas Dzimidas siūlė apginti darbo vietas. Ramūnas Baranauskas tvirtino, jog globotiniams Pagryžuvyje sukurtos puikios sąlygos. Patalpas galima padalinti, kad vienoje vietoje gyventų mažesnis srautas globotinių.
„Sunkiai su tuometinės ministrės Vilijos Blinkevičiūtės pagalba įsteigėme Pagryžuvio globos padalinį, – priminė Zenonas Mačernius. – Keista. Ministras žadėjo plėsti regionus, o dabar viską, kas juose dar liko, naikina. Geriau tvarkytųsi su šnapsu.“
Savivaldybė nenori papildomos naštos
Seimo narys Juozas Rimkus kelmiškiams siūlė parodyti savo balsą, perimti Pagryžuvio padalinį ir išsaugoti darbo vietas. Jis tvirtino, jog decentralizuoti globos įstaigas nutarta 2012 metais, kai valstiečiai dar nebuvo valdžioje.
Tačiau čia jau buvo kategoriškas rajono meras Vaclovas Andrulis. Savivaldybė nepaneš globos įstaigų naštos. Kelmės rajone dešimčiai tūkstančių gyventojų tenka 42,4 vietos globos įstaigose. Šalies vidurkis – 15,4 vietos dešimčiai tūkstančių žmonių.
Meras tvirtino, jog globos namų restruktūrizacija pabrangins globą. Antai Paprūdžiuose įkurtuose grupinio gyvenimo namuose vieno globotinio išlaikymas kainuoja brangiau negu įprastuose globos namuose – 629 eurus, žmogaus su sunkia negalia 828, tuo tarpu Pagryžuvio padalinyje – 543 eurai. Tenka išlaikyti infrastruktūrą, o lėšų mažesnis skaičius globotinių atsineša mažiau. Vienintelis privalumas, kad mažesniame kolektyve gali oriau pasijusti globotinis.
Nutarta raštiškai kreiptis į ministrą, parašyti, jog rajono vadovai nepritaria Pagryžuvio padalinio uždarymui, ir neprisiima grupinio gyvenimo namų išlaikymo.
Nuvažiavo ar nenuvažiavo traukinys?
Į komiteto posėdį atvažiavo ir šaukėniškių su seniūnu Algimantu Šukiu. Kaip jau rašyta „Kelmės krašte“, nuo rugsėjo 1 dienos ketinama uždaryti nuo 1942 metų gyvuojančią Šaukėnų ligoninę, kuri pastaruoju metu priklausė Šiaulių respublikinės ligoninės Psichiatrijos klinikai. Motyvuojama tuo, kad Šaukėnų skyrius nebus akredituotas, nes trūksta gydytojų psichiatrų. Darbuotojams jau įteikti pranešimai apie atleidimą iš darbo. Iš 40 šiandien Šaukėnų ligoninėje dirbančių, 22 važinės į Šiaulių ligoninę. 18 žmonių lieka be darbo.
Komiteto pirmininkė Ona Granickienė, įsitikinusi, jog Šaukėnuose „traukinys jau nuvažiavo“, klausė komiteto narių nuomonės, ką daryti su buvusio Pavainiškio dvaro, kuriame įsikūrusi ligoninė, pastatais.
Tačiau komiteto nario Stasio Lekšo nuomone, traukinys dar niekur nenuvažiavo, jį dar įmanoma sustabdyti. „Kad Šaukėnų ligoninėje trūksta psichiatrų – netiesa, – aiškino S. Lekšas, ilgą laiką vadovavęs Šaukėnų ligoninei, kol ji buvo savarankiška, ir nejautęs gydytojų trūkumo. – Kadangi Šaukėnų ligoninė yra Šiaulių Psichiatrijos klinikos skyrius, klinikos gydytojai privalo važiuoti į Šaukėnus. Jei nėra ūmios būklės ligonių, juos gali prižiūrėti ir terapeutas. Be to, Šiaulių ligoninėje psichiatrų pakanka.“
„22 žmonės iš Šaukėnų važinės dirbti į Šiaulius, o iš Šiaulių į Šaukėnus negali atvažiuoti trys gydytojai! „– stebėjosi Tarybos narys Stepas Dzimidas.
Viena ligoninės darbuotojų prisiminė, kaip prieš 20 metų, kai ligoninė balansavo ties išgyvenimo riba, darbuotojai iš savo namų nešė drabužius ligoniams, patalynę, kad tik išgyventų sunkmetį, išliktų ir išlaikytų darbo vietas.
S. Lekšas siūlė prijungti Šaukėnų skyrių prie Kelmės ligoninės ir taip išlaikyti darbo vietas. Šaukėnuose būtų galima įkurti geriatrijos skyrių, teikti daug mokamų paslaugų.
Tačiau rajono meras šią mintį pavadino utopija. Siūlė siųsti raštą sveikatos ministrui. Tačiau Tarybos narys Z. Mačernius siūlymu suabejojo. Raštai ilgai vaikšto. Atsakyti į juos ministras gali per mėnesį. Per tiek laiko „traukinys tikrai nuvažiuos“. „Prašykimės vizito pas Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį ir pas patį Karbauskį!“ – drąsino kolegas.
Z. Mačerniaus siūlymui pritarė ir Seimo narys J. Rimkus. Nutarta jau ateinantį trečiadienį vykti į Seimo sveikatos komiteto posėdį.
Be to, nuspręsta surengti neeilinį rajono Tarybos posėdį ir į jį pasikviesti Šiaulių ligoninės laikinąją direktorę Vaivą Makštutienę.
Autorės nuotr.
Į posėdį kovoti dėl darbo vietų išlaikymo jų gyvenvietėje atvažiavo nemažas būrys Pagryžuvio kaimo bendruomenės atstovų.
Aukštelkės socialinės globos namų direktorė Janina Baranauskaitė tikino, jog ne jos planas naikinti Pagryžuvio padalinį. Ji tik vykdo ministro nutarimą.
Aukštelkės socialinės globos namų Pagryžuvio padalinio vedėja Živilė Daunienė sakė, jog šiuo metu jų įstaigoje jaučiama įtampa, darbuotojai bijo prarasti darbą, nes grupinio gyvenimo namuose nereikės nei slaugytojų, nei virtuvės darbuotojų, maitinimo paslauga būtų perkama.