Padėkos – duris ir širdis atvėrusiems globėjams

Pa­dė­kos – du­ris ir šir­dis at­vė­ru­siems glo­bė­jams

Rad­vi­liš­kio kul­tū­ros cent­re vy­ku­sio­je tra­di­ci­nė­je pa­dė­kos šven­tė­je gra­žiau­si žo­džiai bu­vo skir­ti glo­bė­jams, at­vė­ru­siems sa­vo na­mų ir šir­džių du­ris be tė­vų glo­bos li­ku­siems vai­kams.

Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ

alaima@skrastas.lt

Glo­bė­ją va­di­na ma­ma

Ra­jo­ne yra 126 glo­bė­jai, glo­bo­jan­tys 213 vai­kų. Kai ku­rie iš jų pri­glaus­tais vai­kais rū­pi­na­si jau ke­lio­li­ka me­tų – į gy­ve­ni­mą iš­lei­dus vie­nus, į sa­vo šei­mas prii­ma ki­tus.

Vie­na iš to­kių – Si­dab­ra­vo se­niū­ni­jo­je, Va­ba­lių kai­me gy­ve­nan­ti Ma­ry­tė And­riu­lie­nė, be tė­vų au­gan­čius vai­kus glo­bo­jan­ti jau du de­šimt­me­čius.

Da­bar jos na­muo­se au­ga ke­tu­ri glo­bo­ti­niai. Penk­ta­sis jau užau­gin­tas, jam – 24 me­tai ir šiuo me­tu vai­ki­nas dar­buo­ja­si Ang­li­jo­je. Jis M. And­riu­lie­nę ma­ma va­di­na nuo dve­jų me­tu­kų.

Ke­ly­je į suau­gu­sių­jų pa­sau­lį – ir aš­tuo­nio­lik­me­tė Rai­mon­da, And­riu­lių šei­mo­je gy­ve­nan­ti nuo dve­jų me­tu­kų. Bir­že­lio mė­ne­sį jo­je ap­si­gy­ve­no dar du vai­ku­čiai – iš vai­kų glo­bos na­mų į šei­mą bu­vo priim­ti pra­di­nu­kai bro­lis ir se­sė, o ma­žiau­siam šei­mos na­riui – vos pust­re­čių me­tu­kų.

Po­nia M. And­riu­lie­nė šyp­so­si: jai se­ka­si ge­rai, su vi­sais vai­kais su­ta­ria, vi­si ją va­di­na ma­ma.

Pa­kal­niš­kių se­niū­ni­jo­je, Alks­niu­piuo­se, gy­ve­nan­čios Vir­gi­nos Žit­ke­vi­čie­nės šei­mo­je – taip pat ke­tu­ri vai­kai. Vy­riau­siai – 14, jau­niau­siam – dve­ji. Jie – ar­ti­mi gi­mi­nai­čiai, po­nios Vir­gi­nos se­sers ir jos duk­ros vai­kai.

Trys sa­vo vai­kai jau užau­gin­ti. Vie­nas iš jų – ne­įga­lus. Po­nia Vir­gi­na pri­pa­žįs­ta – vis­ko bū­na šei­mo­je, ten­ka ir pa­si­pyk­ti, bet sten­gia­si su vai­kais kal­bė­tis, aiš­kin­ti jiems, kas ga­li­ma, o ką rei­kia ri­bo­ti. Daž­niau­siai su­si­pyks­ta­ma dėl iš­ma­nių­jų tech­no­lo­gi­jų.

Šei­ma tu­ri sa­vo tra­di­ci­jų – šeš­ta­die­nis pas juos yra sal­du­my­nų die­na, da­bar jau pra­de­da ruoš­tis ka­lė­di­nėms šven­tėms.

Kai­my­nai ir pa­žįs­ta­mi šei­mą pa­lai­ko, lin­ki stip­ry­bės ne­leng­va­me pa­si­rin­ki­me.

Glo­bė­jams – pa­dė­kos ir gra­žūs žo­džiai

Į pa­dė­kos šven­tę „Mes kar­tu“ su­si­rin­ku­siems glo­bė­jams skam­bė­jo ne tik gra­žūs žo­džiai, dai­nos ir mu­zi­ka. Ke­lio­li­kai pa­čių ge­riau­sių­jų įteik­ti pa­dė­kos raš­tai, pi­ni­gi­nės pre­mi­jos.

Be M. And­riu­lie­nės ir V. Žit­ke­vi­čie­nės, po 300 eu­rų pi­ni­gi­nės pre­mi­jos už rū­pes­tin­gu­mą, at­sa­kin­gu­mą bei nuo­šir­du­mą įteik­tos po vie­ną glo­bo­ti­nį į šei­mą priė­mu­sioms As­tai Va­vi­lo­vie­nei ir Orin­tai Lu­kaus­kie­nei, tris vai­kus glo­bo­jan­čiai Zi­tai Gud­va­ly­tei, po du – Žie­dū­nai Pet­ra­šiū­nie­nei bei Jo­lan­tai ir Ir­man­tui Stoč­kams.

Dar ke­lio­li­kai glo­bė­jų įteik­ti Vals­ty­bės vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir įvai­ki­ni­mo tar­ny­bos Šiau­lių ap­skri­ties Rad­vi­liš­kio sky­riaus pa­dė­kos raš­tai, sim­bo­li­nės do­va­nė­lės.

Glo­bė­jus svei­ki­no ir mu­zi­ki­nius kū­ri­nius at­li­ko Rad­vi­liš­kio vai­kų glo­bos na­mų bei Rad­vi­liš­kio mu­zi­kos mo­kyk­los auk­lė­ti­niai, mu­zi­kos stu­di­jos „En den du“ inst­ru­men­ti­nė gru­pė „Kie­no miš­ke kan­ko­rė­žiai“.

Glo­bė­jus pa­svei­ki­nu­si Šiau­lių ap­skri­ties vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riaus pa­ta­rė­ja Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne La­ri­sa Pau­rie­nė pa­si­džiau­gė kad at­si­ran­da žmo­nių, ku­rie sa­vo mei­le, ši­lu­ma ir rū­pes­čiu da­li­ja­si su be tė­vų glo­bos li­ku­siais vai­kais.

Re­dak­ci­jai L. Pau­rie­nė sa­kė, jog, pa­si­kei­tus sky­riaus funk­ci­joms, da­bar jų dar­buo­to­jai ne­beieš­ko glo­bė­jų, ne­nus­ta­to glo­bų – vi­sa tai per­duo­ta Sa­vi­val­dy­bei.

„Mes vyk­do­me tik tei­si­nę ap­sau­gą – tai vai­ko paė­mi­mas iš šei­mos, krei­pi­ma­sis į teis­mą dėl lei­di­mo paim­ti vai­ką, dėl nuo­la­ti­nės glo­bos nu­sta­ty­mo ir ki­ti.

Sun­ku­mų yra, nes anks­čiau glo­ba bu­vo nu­sta­to­ma per tris dar­bo die­nas nuo jos at­si­ra­di­mo mo­men­to, o da­bar šis pro­ce­sas už­trun­ka il­giau (kar­tais ir iki 10-15 die­nų) ir bū­na at­ve­jų, kai vai­ke­lis bū­na pas glo­bė­ją, ne­tu­rė­da­mas tei­si­nio sta­tu­so.

Ma­nau, kad čia yra spra­ga, nes dėl to nu­ken­čia lai­ki­nie­ji glo­bė­jai, ka­dan­gi jiems vai­ku­čius rei­kia mai­tin­ti pa­čią pir­mą die­ną. Ge­rai, kad ra­jo­ne yra nu­sta­ty­ta tvar­ka ir lai­ki­nie­ji glo­bė­jai saus­kel­nėms, mi­ši­nu­kams, dra­bu­žė­liams gau­na vien­kar­ti­nę pa­ra­mą“, – sa­kė L. Pau­rie­nė, ap­gai­les­tau­da­ma, kad kol kas ra­jo­ne dar nė­ra tiek glo­bė­jų, kad jau bū­tų ga­li­ma at­si­sa­ky­ti vai­kų glo­bos na­mų.

Au­to­rės nuo­tr.

Vir­gi­na Žit­ke­vi­čie­nė į sa­vo šei­mą priė­mė ke­tu­ris glo­bo­ja­mus gi­mi­nai­čius.

Ma­ry­tė And­riu­lie­nė be tė­vų glo­bos li­ku­sius vai­kus glo­bo­ja jau du de­šimt­me­čius.

Zi­ta Gud­va­ly­tė sa­vo na­mų du­ris at­vė­rė dviem glo­bo­ti­niams.