
Naujausios
Pabėgėliai – šių dienų realybė
Naujosios Akmenės bibliotekoje surengtoje tarptautinėje konferencijoje apie migracijos ir pabėgėlių krizės Europoje iššūkius apžvelgė lektoriai iš Lietuvos, Graikijos, Turkijos.
Vytautas RUŠKYS
vytautas@skrastas.lt
Apie padėtį Graikijos pabėgėlių centruose pasakojo juose su jaunimu dirbantys Styliani Eleni Nalmpanti ir Anargyros Angelopoulos.
Šalyje dauguma pabėgėlių ar migrantų – iš Sirijos, Irako, Afganistano. Taip pat apsistoję Kongo, Palestinos, Irano, Alžyro, Pakistano, Kuveito buvę gyventojai.
Daug stovyklų yra netoli Lesbo salos, kurioje daugiausia išsilaipina jūra atplaukę pabėgėliai.
Pasak A. Angelopoulos, šioje vietoje yra atšiaurios gyvenimo sąlygos. Pagal normas identifikavimo stovykla vienu metu gali priimti 2 tūkstančius žmonių, o kartais gyvena apie 10 tūkstančių. Todėl kyla problemų dėl sveikatos, saugumo, nusikalstamumo. Pasitaiko savižudybių.
Iš viso Graikijoje, kaip įvardijo lektoriai. šiuo metu yra „užstrigę“ daugiau kaip milijonas žmonių.
A. Angelopoulos teigimu, geriausios sąlygos, kur sudaroma šiuolaikiška, patogi gyvenimui aplinka, nameliai sustatyti proporcingai, tad teritorija atrodo kaip mažas kaimelis.
Žmonės virtuvėlėse pasigamina valgį. Galima nusipirkti ir higienos bei kitų būtinų prekių.
Veikia mokyklos. Teikiamos medicinos paslaugos. Didesnėse stovyklose dirba po keliolika psichologų.
„Šių specialistų pagalbos dažnai prireikia pabėgėliams dėl smurto namų aplinkoje, o visiškai išspręsti problemą sunku dėl specifinių kultūros reikalų“, – sakė pranešėjas.
Jo teigimu, iš esmės stengiamasi, kad žmonės būtų orūs, naudotųsi teisėmis ir laisvėmis. Galima laisvai judėti stovyklose ir iš jų išeiti, pateikus asmens korteles. Jas tikrina visą parą dirbantys sargai.
Turkijos atstovas Emre Deniz Demirez pirmiausia parodė vaizdo medžiagą – kaip jūros bangos skalauja sustingusį mažo berniuko veidą. Atgręžtą į tą pusę, iš kur atplaukęs – iš namų Sirijoje.
„Niekam nelinkiu tokių patirčių, bet tai – gyvenimo realybė“, – sakė E. D. Demirez.
Turkija tapo didžiausia pasaulio valstybe, priimančia pabėgėlius. Šiemet jų skaičiuojama apie 3,5 milijono.
Daugiau, kaip visa Lietuva, – priminė graikas.
„Iš esmės jie nežino, kur traukti, neturi pinigų pragyvenimui, vaikai nebelanko mokyklos“, – tvirtino E. D. Demirez.
Per ketverius metus pabėgėlių šeimose Turkijoje gimė 150 tūkstančių kūdikių.
„Būtent jų ateitis – svarbiausia problema“, – pabrėžė pranešimo autorius.
Padedama jaunimui. Be stojamųjų egzaminų priimami į aukštąsias mokyklas, ten gauna stipendijas. Atleidžiami nuo mokesčių. Veltui teikiamos sveikatos apsaugos, transporto paslaugos.
Kasmetiniai oficialūs pabėgėlių išlaikymo kaštai – keli milijardai dolerių. Neįskaičiuojant humanitarinės pagalbos, savanoriavimo indėlio.
Pranešėjas teigė, kad Europos šalys nevieningos politikos pabėgėlių klausimu, o Turkija patiria daugybę socialinių, ekonominių, saugumo problemų.
„Argi normalu sakyti Turkijai: „Laikykite pietrytines duris atviras, o į Vakarus – uždarytas“, – stebėjosi turkas.
Autoriaus nuotr.
Pabėgėlių ir migracijos krizės klausimais bendravę vienuolikos Europos valstybių atstovai ir asmeniškai pajuto žmogiškumo vertybes.
„Noriu pasakyti, kad vienintelė tauta ir rasė pasaulyje yra žmogus“, – Naujojoje Akmenėje surengtoje konferencijoje apie pabėgėlių krizę pranešimą baigė Turkijos atstovas Emre Deniz Demirez.
Apie padėtį Graikijos pabėgėlių centruose pasakojo ten savanoriaujantys Styliani Eleni Nalmpanti (kairėje) ir Anargyros Angelopoulos.
Vilniaus viešosios įstaigos „Jaunimo epicentras“ vadovė Justina Garbauskaitė pristatė Lietuvoje ir Latvijoje atliktą tyrimą pabėgėlių integracijos tema.