Pa­šiau­šė­je mo­te­rys pa­gerb­tos spek­tak­liu

Bend­ruo­me­nės nuo­tr.
Sce­na iš ko­me­di­jos „Lin­kiu lai­mė duk­ru­žė­le“. Vai­di­na ta­len­tin­gos Pa­šiau­šės mo­te­rys.
Kel­mės ra­jo­ne, Pa­šiau­šė­je, gy­vuo­jan­ti "Pa­šiau­šė­lės" bend­ruo­me­nė Tarp­tau­ti­nės mo­ters die­nos pro­ga su­ren­gė va­ka­ro­nę, ku­rio­je kai­mo vy­rai pa­svei­ki­no mo­te­ris, o bend­ruo­me­nės teat­ras, kas­met pa­sta­tan­tis po vie­ną vai­di­ni­mą, šie­met pa­ro­dė Ma­ry­tės Vai­tu­lio­nie­nės ko­me­di­ją "Lin­kiu lai­mės, duk­ru­žė­le".
Bend­ruo­me­nės nuo­tr.
De­ry­bos dėl pa­mes­tos nuo­ta­kos.

Kai­mo žmo­nės mėgs­ta pa­si­juok­ti

Vi­soms į va­ka­ro­nę su­si­rin­ku­sioms mo­te­rims kai­mo vy­rai pa­do­va­no­jo po va­zo­nė­lį su žy­din­čio­mis snie­guo­lė­mis. Do­va­nas pa­šiau­šiš­kėms pa­ruo­šė bend­ruo­me­nės ak­ty­vas.

Po to pa­ro­dy­ta 50 mi­nu­čių truk­mės ko­me­di­ja „Lin­kiu lai­mės duk­ru­žė­le“, ku­rią re­ži­sa­vo bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Li­na Šav­čen­ko.

„Vie­nai šven­tei esa­me pa­ren­gę mon­ta­žą, ta­čiau kai­mo žmo­nes sun­kiai pri­vi­lio­jo­me į ren­gi­nį. To­dėl da­bar kas­met sta­to­me spek­tak­lius. Ka­dan­gi juo­se ne­ma­žai vei­kė­jų, pa­žiū­rė­ti į vai­di­nan­čius kai­my­nus, šei­mos na­rius, gi­mi­nai­čius su­si­ren­ka pil­na sa­lė pa­šiau­šiš­kių. Daž­niau­sia pa­sta­to­me ko­me­di­jas. Nes kai­mo žmo­nės mėgs­ta pa­si­juok­ti. To­kiu bū­du ati­trūks­ta nuo rū­pes­čių.“

Ma­ry­tės Vai­tu­lio­nie­nės ko­me­di­jo­je „Lin­kiu lai­mės, duk­ru­žė­le“ pa­sa­ko­ja­ma apie kai­mo šei­mos gy­ve­ni­mą. Su vil­ti­mi iš­lei­dę į did­mies­tį duk­rą mo­ky­tis uni­ver­si­te­te tė­vai su­lau­kia jos grįž­tan­čios na­mo. Duk­ra pa­reiš­kia, kad moks­lų jai ne­rei­kia. Su­ti­ko tur­tin­gą 50 me­tų jau­ni­kį. Lau­kia­si kū­di­kio. De­ja, ne­va vers­lo rei­ka­lais iš­vy­kęs jau­ni­kis taip ir ne­pa­si­ro­do. To­dėl mo­ti­na su­ran­da ki­tą išei­tį – ves­ti jos duk­rą pri­ver­čia sen­ber­nį kai­my­ną. Mat, jis pa­si­ra­šęs sko­los raš­te­lį, ku­ria­me su­tin­ka da­ry­ti vis­ką, ką pa­lieps kai­my­nė tol, kol ne­grą­žins sko­los.

Ko­me­di­jo­je vaid­me­nis at­li­ko Ilo­na Pi­niaus­kie­nė, dir­ban­ti slau­gy­to­ja Šiau­lių li­go­ni­nė­je, Rai­mon­das Pe­lec­kis – Ba­zi­lio­nų že­mės ūkio bend­ro­vės me­cha­ni­za­to­rius, Al­ma Pet­raus­kie­nė dir­ban­ti Šiau­lių mies­te, tris vai­kus au­gi­nan­ti Re­na­ta Zeb­lec­kie­nė, „Šim­šės“ že­mės ūkio bend­ro­vė­je dir­ban­tis Mo­des­tas Pet­kaus­kas, pen­si­nin­kė Ja­ni­na Zda­nie­nė ir ūki­nin­kas Da­rius Pet­raus­kas.

Kas­met po spek­tak­lį

Nors kai­mo žmo­nes ne­leng­va su­bur­ti, „Pa­šiau­šė­lės“ kai­mo bend­ruo­me­nės teat­riu­kas gy­vuo­ja jau pen­ke­ri me­tai. Pir­ma­sis spek­tak­lis „Zui­kis drą­suo­lis“ pa­sta­ty­tas vai­kų. Ta­čiau vė­liau nu­spręs­ta, kad vai­din­ti ga­lė­tų ir suau­gu­sie­ji. Pas­ta­tė ko­me­di­ją „Pas­ku­bė­jo“. Ki­tais me­tais su­vai­di­no „Puokš­tę Ka­ziu­kui“, per­nai – „Dėl vis­ko kal­ta mei­lė“.

Sa­vo ko­me­di­jas „Pa­šiau­šė­lės“ bend­ruo­me­nės na­riai ro­do ne tik sa­vo kai­me. Per­nai vai­di­no ir kai­my­ni­niuo­se Moc­kai­čių, Kiau­no­rių kai­muo­se, da­ly­va­vo Ba­zi­lio­nuo­se ren­gia­mo­se „Teat­ri­nė­se Jo­ni­nė­se“.

„Tai, kad su sa­vo vai­di­ni­mais iš­va­žiuo­ja­me į ki­tas vie­to­ves, mo­ty­vuo­ja kai­mo žmo­nes ei­ti į re­pe­ti­ci­jas. Nes dėl vie­no pa­si­ro­dy­mo sa­vo kai­me taip il­gai re­pe­tuo­ti bū­tų per daug bran­gu lai­ko at­žvil­giu, – pa­sa­ko­ja L. Šav­čen­ko. – Be­veik vi­si vai­din­ti dar ga­lin­tys žmo­nės dir­ba. Po dar­bo dar tu­ri ap­žiū­rė­ti sa­vo ūkį. Tik po to re­pe­ti­ci­jos. Su­si­rink­ti ga­li­me tik 20 va­lan­dą. Grįž­ta­me na­mo jau po 22 va­lan­dos.“

Ta­čiau en­tu­ziaz­mo pa­šiau­šiš­kiai ne­sto­ko­ja. Il­gais žie­mos va­ka­rais re­pe­ti­ci­jos jiems ir pa­bend­ra­vi­mo su kai­my­nais bū­das.

Kol skai­to teks­tus, kol iš­moks­ta ro­les, kai­mo ak­to­riai ren­ka­si į re­pe­ti­ci­jas vie­ną kar­tą per sa­vai­tę. Kai jau pra­de­da vai­din­ti, po du kar­tus.

Prieš pra­dė­da­mi re­pe­ti­ci­jas daž­niau­sia pa­si­da­li­ja kai­mo nau­jie­no­mis, pa­bend­rau­ja.

Bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė tvir­ti­na, jog kai­mo žmo­nėms vai­din­ti ir lan­ky­ti re­pe­ti­ci­jas nė­ra la­bai pa­pras­ta. Jau­nos šei­mos pri­vers­tos su­ktis, kad pra­gy­ven­tų, vy­res­niems su­dė­tin­ga iš­mok­ti ir sce­no­je pri­si­min­ti teks­tą. Pro­fe­sio­na­lūs ak­to­riai iš­si­su­ka imp­ro­vi­zuo­da­mi. O ne­pro­fe­sio­na­lai to­kių gud­ry­bių ne­mo­ka, ten­ka iš­kal­ti teks­tą taip, kad nie­kas neiš­muš­tų iš vė­žių.

„Tu­ri­me ju­dė­ti, gy­ven­ti, pa­tys ieš­ko­ti įdo­mių už­siė­mi­mų. Tu­ri­me gra­žią at­nau­jin­tą bend­ruo­me­nės sa­lę. Bū­tų nuo­dė­mė jos neiš­nau­do­ti. O žmo­nes, ku­rie au­ko­ja sa­vo lai­ką re­pe­ti­ci­joms, vi­suo­met pa­tei­kiu kaip pa­vyz­dį. Kai no­ri, vis­ką ga­li­ma su­spė­ti“, – sa­ko L. Šav­čen­ko.

Ak­ty­vi „Pa­šiau­šė­lės“ bend­ruo­me­nė daug dė­me­sio ski­ria kai­mo įvaiz­džiui, ap­lin­kai. Jos ini­cai­ty­va su­tvar­ky­ta bu­vu­sios ko­le­gi­jos ap­lin­ka, pa­sta­ty­tas pa­mink­li­nis ak­muo, įreng­tas sta­dio­nas, įreng­ti gė­ly­nai prie au­to­bu­sų sto­te­lės ir nu­veik­ta daug ki­tų pra­smin­gų dar­bų.