
Naujausios
Paramos mokyklos prekėms reikia mažiau
Artėja rugsėjo pirmoji. Mažas pajamas gaunančios šeimos skuba į seniūnijas su prašymais gauti paramą kanceliarinėms vaikų prekėms ir nemokamam maitinimui. Seniūnijų darbuotojai pastebi, jog paramos prašytojų trejus pastaruosius metus mažėja. Bet ne todėl, kad pagerėjo gyvenimas. Tiesiog mažėja mokyklinio amžiaus vaikų, nes jaunos šeimos emigruoja arba išsikelia gyventi į miestus.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Nepritekliai išveja į užsienį
Tytuvėnų mieste dėl paramos mokyklinėms prekėms kol kas kreipėsi tik 14 šeimų. Pernai paramos prašė 59, užpernai – 67 šeimos. Seniūnijos vyriausioji specialistė Lina Lukošienė įsitikinusi, jog paramos prašys dar bent dvigubai tiek šeimų. Jos suskubs prieš pat rugsėjo pirmąją. Tačiau tikrai bus mažiau negu pernai. Mieste mažėja gyventojų. Be to, nemažai čia nepragyvenančių šeimų su vaikais patraukia į užsienį.
Kol kas nėra paramos prašytojų antplūdžio ir Pakražančio seniūnijoje. Dokumentus pristatė 36 šeimos. Anksčiau būdavo iki 56 prašytojų. Paramą mokyklinėms prekėms paprasčiau gauti negu socialinę pašalpą. Jeigu pajamos kiekvienam šeimos nariui nesiekia 153 eurų per mėnesį, parama vaikų kanceliarinėms prekėms priklauso. Be to, nesvarbu ar tėvai yra prisiregistravę darbo biržoje.
„Tiesiog nėra vaikų, – situaciją vertina seniūnijos vyriausioji specialistė Elena Kasparavičienė. – Šešios šeimos seniūnijoje įregistravo vaikus, gimusius užsienyje. Įregistravo ir vėl išsivežė. Seniūnijoje gyvenančias ir vaikus, kuriems reikia paramos, auginančias šeimas būtų galima atmintinai išvardinti.“
Vaikai užauga
Tytuvėnų apylinkių seniūnija – viena iš didžiausių rajone. Tačiau ir joje kasmet mažėja paramos mokyklinėms prekėms prašančių šeimų. Užpernai jos reikėjo 99, pernai – 88 šeimoms, šiemet kol kas kreipėsi 49 šeimos.
Žinoma, tai ne galutinis skaičius. Mat, paramos galima kreiptis iki spalio mėnesio. Kai kurie tėvai mokyklines prekes nuperka iš savų lėšų, o rugsėjį gautą paramą panaudoja pratybų sąsiuviniams, kurie yra viena iš brangiausių prekių.
„Pagrindinės paramos reikalingos šeimos jau atnešė dokumentus, – svarsto seniūnijos specialistė socialiniam darbui Vilma Pocevičienė. – Taigi, paramos prašytojų bus tikrai mažiau negu pernai. Daugelio šeimų vaikai užaugo. Vieni baigė 12 klasių, kiti išėjo į profesines mokyklas. O jaunų šeimų į kaimus neatsikelia.“
Seniūnijoje mažėja ir socialinių pašalpų gavėjų. Liepos mėnesį jų buvo 39, rugpjūtį – tik 26. Šaukėnų ir Kražių seniūnijose paramos prašytojų skaičius daugmaž stabilus, skiriasi viena – dviem šeimomis.
Šaukėnų seniūnijos specialistės socialiniam darbui Loretos Mušauskienės teigimu, šeimų socialinę padėtį vasarą pagerina sezoniniai darbai. Rudenį ir žiemą, kai darbų nebelieka, šeimos vėl prašo paramos.
Ateina registruotis su kūdikiu anr rankų
Nors Kukečių seniūnijoje paramos mokyklinėms prekėms prašančiųjų šiemet taip pat mažiau (kol kas kreipėsi tik 20, dar 4 klausė, kokių dokumentų reikėtų), tačiau nuotaikos čia optimistiškesnės.
Vaikų seniūnijoje nemažėja. Šiemet gimė 9. Be to, į tarp Šiaulių ir Kelmės išsidėsčiusius seniūnijos kaimus atsikelia jaunų šeimų. „Ateina registruotis su leliukais ant rankų, – džiaugiasi specialistė socialiniam darbui Danutė Jokubauskienė. – Seniau gyvenančios, dirbančios ar ūkininkaujančios jaunos šeimos gimdo jau po antrą, trečią atžalą.“
Sumažėjo, nes imtos skaičiuoti visos pajamos
Vienoje iš didžiausių rajone Užvenčio seniūnijoje priimti 54 prašymai dėl paramos mokyklinėms prekėms. Pernai paramą gavo 90 mokinių. Šiemet bus mažiau. Mažėja ir socialinių pašalpų prašytojų. Nuo 324 pernai šiemet jų sumažėjo iki 202.
Šios seniūnijos specialistė socialiniam darbui Virginija Žilakienė tvirtina, jog paramos prašytojų kaip ir kitose seniūnijose sumažėjo dėl to, kad mažėja vaikų. Tačiau „suveikė“ ir kita priežastis. Žmonės nenori nešti į seniūniją banko sąskaitų išrašų.
Kai jų pradėta reikalauti, paaiškėjo tikrosios daugelio šeimų pajamos. Pavyzdžiui, vyrai dirbantys tolimųjų reisų vairuotojais, formaliai uždirba minimalią ar šiek tiek didesnę negu minimali algą. Tačiau didžioji dalis pajamų jiems ateina kaip komandiruotpinigiai ir dienpinigiai.
Tas pats ir su išvykstančiais laikiniems darbams į užsienį. Kai suskaičiuoji visais būdais gautą uždarbį, pasirodo, jog nei parama mokyklinėms prekėms, nei socialinė pašalpa šeimai nepriklauso. Šį pusmetį sutaupyta daugiau kaip 10 tūkstančių eurų socialinėms reikmėms skirtų pinigų.
Daug ar mažai 57 eurai?
Parama mokyklinėms prekėms yra 57 eurai. Ji šiek tiek padidėjusi, nes litais siekė tik 153 litus. Tvarkingoms šeimoms pinigai pervedami į banko sąskaitas. Socialinės rizikos šeimos pirkti mokyklinių reikmenų važiuoja drauge su socialinėmis darbuotojomis.
Socialinės darbuotojos tvirtina, jog už litais skiriamą paramą buvo galima nupirkti žymiai daugiau reikalingų prekių. Už 57 eurus išeina tik būtiniausių kanceliarinių prekių krepšelis. Jeigu vaikas iš ankstesnių metų dar turi kuprinę, likusių spalvotų pieštukų, rašiklių, su tokia suma įmanoma išsiversti. Jeigu reikia kuprinės, ji viena gali „suryti“ visą paramą. Gera, kokybiška kuprinė kainuoja apie 60 eurų.
Ypač brangus kanceliarinių prekių krepšelis pirmokui. Jam reikia visko: ir kuprinės, ir sąsiuvinių, ir piešimo lapų, ir rašiklių, ir plastilino, ir spalvoto popieriaus, ir daugybės kitų dalykų. Už 57 eurus vaiko niekaip neparuoši į mokyklą.
Apsieina be paramos
Penkis vaikus auginanti ir keturis į mokyklą turinti išleisti Padubysio kaimo gyventoja Lina Talandienė sako neprašanti valstybės paramos, nors nei ji, nei vyras neturi gerai apmokamo darbo. Gyvena iš ūkelio. Kartais daugiavaikę šeimą paremia geri žmonės, tuo, ką turėdami, pasidalija draugai. Padeda močiutės.
„Visko užtenka, – pasakojo į Šiaulius prieš rugsėjo pirmąją nupirkti vaikams prekių atvykusi ponia Lina. – Jeigu vaikai sugeba dar ir išmėtyti rašiklių arba pieštukų, vadinasi, dar net per daug. Visko esame pertekę.“
Penkių vaikų mama sakė tik minimaliai vaikams perkanti naujų drabužių. Naudojasi dėvėtais. Vienas išauga, lieka kitam. Kiek reikia nuperka iš dėvėtų rūbų parduotuvių arba dovanoja geri žmonės.
Septynis vaikus globojanti pagryžuviškė Nijolė Bagūnienė taip pat negauna paramos mokyklinėms prekėms. Globotinius suruošti į mokyklą privalo iš jiems valstybės skiriamų pinigų.
Nors skiriamos sumos nėra labai mažos, tačiau mokyklinių prekių kainos yra labai didelės. Todėl viešėdami pas dukrą Austrijoje Bagūnai skuba į drabužių parduotuves. Čia pigiau kainuoja vaikiški drabužiai ir avalynė. Kanceliarines prekes pirks Lietuvoje, nes čia jos pigesnės.
„Dar tik pradžia, – apie pirkinius kalba ponia Nijolė. – Dabar suruošim visus globotinius į mokyklą. O rugsėjį bus antras etapas. Reikės supirkti pratybų sąssiuvinius. Pernai vienam vaikui pratybų sąsiuviniai kainavo apie 80 eurų. Labai brangios ir kuprinės. Galima pirkti ir pigią už 20 eurų. Bet tokia neatlaikys nė vienerių mokslo metų. Ypač jeigu ją nešios berniukas. Jie viską nuplėšia greičiau – ir kuprines, ir batus. Todėl geriau apsimoka pirkti brangesnę. Ji tarnaus kelerius metus ir dar gali likti kitam vaikui.“
Autorės nuotr.
Rugsėjo mėnesį tėvai patiria dar vieną finansinį smūgį – turi supirkti vaikams brangiai kainuojančius pratybų sąsiuvinius, kurie, mamų teigimu, vienam vaikui atsieina apie 80 eurų. O jeigu šeimoje keli vakai?
Mokyklinio amžiaus vaikus auginančius tėvus šiurpina kuprinių kainos. Kokybiškos, patogios, stiprios ir gražios! Bet minimalų atlyginimą gaunantys tėvai už kuprinę turi dirbti visą savaitę.