Naujausios
Organizacijos jubiliejuje prisiminta praeitis
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Pakruojo filialo nariai, minėdami 50-ąsias organizacijos įkūrimo metines, prisiminė praeitį. Jubiliejaus proga išdalinta dešimtys padėkų buvusiems filialo pirmininkams, aktyviausiems nariams.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Su neįgaliaisiais – trečioji šeimos karta
Vidos Bazarienės pažintis su regėjimo neįgaliųjų organizacija prasidėjo prieš keletą dešimtmečių, į renginius lydint aklą tėvelį. Pakruojietė prisiminė anuomet buvusi jo „akimis“.
Metams bėgant, ir pačiai Vidai buvo pripažinta regėjimo negalia. Ji įsitraukė į filialo veiklą, ilgainiui tapo ilgametės pirmininkės Antaninos Galvosienės pavaduotoja. Šiai iš pareigų pasitraukus – ir vadove. Visuomeninė veikla ekonomistę V. Bazarienę net paskatino keisti profesiją – studijuoti socialinius mokslus. Šiuo metu pakruojietė turi vyresniosios socialinės darbuotojos kvalifikaciją.
„Socialinio mokslo žinios labai pravertė bendraujant su organizacijos nariais, kurių apie septyniasdešimt procentų – senyvi žmonės“, – prisiminė V. Bazarienė.
Šias žinias pirmininkė pritaikydavo ir ieškodama rėmėjų organizacijos veiklai.
Prieš kelerius metus į filialo veiklą įsitraukė Vidos dukra Kristina Butkevičienė. Pernai ji stojo prie organizacijos vairo.
Veikla keitėsi
Jubiliejaus proga surengtoje silpnaregių bei jiems padedančių savanorių kūrybos parodoje eksponuotos eiliuotojos Karolinos Kazlauskienės išleistos knygos bei eilėraščių rankraščiai, Ritos Šunauskienės mezginiai, Vidos Šiurnienės, Adelės Poškienės bei Editos Janeliauskienės darbai, Ritos Šileikienės nėriniai, savanorės Danutės Gasperavičienės papuošalai, dekoratyviniai bonsai.
Regėjimo negalią turinčius žmones organizacijos lyderiai bei savanoriai stengiasi įtraukti į renginius, skatina ne užsisklęsti, o bendrauti tarpusavyje, ieškoti būdų išreikšti save, plėsti akiratį. Rankdarbius mėgstančios filialo narės lanko užsiėmimus ir mokosi naujovių. Dainos mėgėjai yra susibūrę į vokalinį ansamblį „Varsa“.
1964-aisiais įkurtoje Pakruojo aklųjų bei silpnaregių organizacijoje tebuvo devyni nariai, iš jų septyni – visiškai nematantys. Šiemet filialas jungia beveik devynis kartus daugiau žmonių (yra 79 nariai), daugiausiai – vidutinio amžiaus ar pagyvenusius žmones.
Vienas pirmųjų vadovų Vladas Čapas prisiminė, jog ne visada regėjimo negalią turintiems žmonėms reikėjo prašyti paramos savo veiklai. Tarybiniais laikais visiems norintiems buvo sudarytos sąlygos dirbti ir užsidirbti – įkurti aklųjų kombinatai. Medžiagų darbuotojams atgabendavę bei gaminius paimdavę kombinato vairuotojai būdavo savotiški ryšininkai tarp skirtingų rajonų žmonių – papasakodavo ir organizacijos naujienų.
„Ir anuomet ne visi suprasdavo, kad žmogus prastai mato ar nemato: tekdavo išgirsti skaudžių replikų, parkritus žiemą ant sniego ar parduotuvėje paprašius pasakyti prekių kainas. Kai kartą parodžiau pažymėjimą – piktžodžiautojas tirštai nuraudo“, – prisiminė ilgaamžis pakruojiškis.
Keičiantis santvarkoms, aklųjų kombinatai neišsilaikė rinkoje, regėjimo negalią turintys žmonės liko be darbo. O rajono filialas tapo tik visuomenine šviečiamąja organizacija.
Autorės nuotr.
VEIKLA: Regėjimo neįgaliųjų organizacijos nariai dalyvauja renginiuose, užsiima mėgstama veikla. Karolina Kazlauskienė (sėdi antra iš kairės) – jau kelių eiliuotų knygų vaikams autorė.
PRISIMINIMAI: Keliolika metų organizacijai vadovavusi Antanina Galvosienė prisiminė laiką, kuomet nebuvo mobiliųjų telefonų, o pirmininkės apsilankymų ir gero žodžio laukdavo dešimtys narių.
LINKĖJIMAI: Vida Bazarienė likimo draugams linkėjo laiko gyventi sau – užsiimti tuo, kas mieliausia širdžiai.