
Naujausios
Nutolusi dvarų kultūra
Minint Europos dvarų kultūros metus į Jakiškius (Joniškio rajonas) diskusijai apie rajono dvarus, jų savininkus, valdytojus bei besidominčius entuziastus pakvietė Joniškio istorijos ir kultūros muziejus. Renginyje kalbėta, kad svarbu ne tik patys pastatai ar jų architektūrinė vertė, bet ir vieta, nešanti svarbią žinią, istorinė reikšmė.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Skaičiuojama apie 20 dvarų
Joniškio rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji paveldosaugos specialistė Regina Leknickienė, pakviesdama į diskusiją „Dvarų kultūros šimtmečiai“, retoriškai klausė, siūlydama visiems pamąstyti: kas svarbiau – istorija ar architektūra? Jos pačios nuomone, kai kurie dvarai, nors ir virtę griuvėsiais arba statiniai neturi didelės architektūrinės reikšmės, bet išsiskiria istorine svarba.
Joniškio rajone, 1986 metų duomenimis, buvo išlikę 34 dvarai ir palivarkai. Šiandien jų skaičuojama iki 20, o 11 dvarų arba jų fragmentų yra įrašyti į Kultūros vertybių registrą.
Lietuvoje dvarų formavimosi istorija siekia daugiau kaip 500 metų ir iki šiandienos jie patyrė daugybę transformacijų. Pasak Istorijos ir kultūros muziejaus muziejininko Dariaus Vičo, pirmasis žinomas dvaras Joniškio rajone, paminėtas dokumentuose 1495 metais, buvo Syrevičių dvaras Senojoje Žagarėje.
Kai kurie dvarai milžiniški: pavyzdžiui, Daunoravos, turėjo didesnę nei 2600 hektarų žemėvaldą. Ten užaugintos vienos pirmųjų bulvės Lietuvoje, pasodintas šiame krašte bene pirmasis riešutmedis.
Dideli buvo Martyniškių, Senosios ir Naujosios Žagarės dvarai. Nors baudžiava – ne pats gražiausias istorijos laikmetis, žmonės buvo išnaudojami, bet tarp dvarininkų atsirasdavo ir intelektualų: tokie buvo Teresė, Viktorija ir Stanislovas Goesai (Medvilionių dvaras), tapę krašto švietėjais, lietuvybės puoselėtojais.
Savivaldybė turi „namų darbų“
Per šimtmečius dvarai ėjo iš rankų į rankas, būdavo pralošiami, turtas iššvaistomas, kiti gi – saugomi ir prižiūrimi. Per karą daugelis savininkų pasitraukė į Vakarus, o sovietiniais metais pastatai pritaikyti mokykloms, bibliotekoms, senelių namams, kolūkių kontoroms, kai kurie suskirstyti butais ir įkelti gyventojai. Tačiau rūpintasi tik kilnojamosiomis vertybėmis, o statiniams skirta mažai dėmesio. Net ir po 1990-ųjų atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę pirmasis dešimtmetis, pasak paveldosaugininkės Reginos Leknickienės, vadinamas „juoduoju“, nes beveik nesiskyrė nuo sovietmečio.
Šuo metu Joniškio rajone daugelis dvarų atrodo varganai. Tą pripažino ir renginyje dalyvavęs rajono meras Gediminas Čepulis: „Aptvarkėme didelę dalį žydų paveldo, dabar atsisuksime į dvarus. Daug reikės atlikti namų darbų".
Autorės nuotr.
Į Jakiškių dvarą, kuris dabar sulaukia nemažai lankytojų, rinkosi besidomintieji dvarų kultūra.
Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus muziejininkas Darius Vičas pasakojo, kad pirmasis dvaras Joniškio rajone dokumentuose paminėtas XV amžiaus pabaigoje.
Jakiškių dvaro savininkė Meilė Zaleckienė dabar džiaugiasi, kad prieš 14 metų jį įsigiję su gyvenimo draugu nepradėjo dažyti sienų, durų, dabar tie praeities pėdsakai kaip tik vilioja svečius.
Bibliotekininė Rita Brazauskienė išreiškė nerimą dėl Vaizgučių, iš kur yra pati kilusi, dvarvietės likimo.
Muziejaus direktorės Rasos Ališauskienės pristatytas Vilniaus Universiteto profesorius Rimvydas Laužikas pasakojo apie maisto kultūrą dvaruose.