Nu­ta­pyta šim­tas Lie­tu­vos at­spal­vių

Nu­ta­pyta šim­tas Lie­tu­vos at­spal­vių

Jo­niš­kio Rau­do­no­jo­je si­na­go­go­je ati­da­ry­ta edu­ka­ci­nės pro­ga­mos „Šim­tas at­spal­vių Lie­tu­vos at­kū­ri­mo šimt­me­čiui“ pa­ro­da, ku­rio­je eks­po­nuo­ja­ma ke­lias­de­šimt dar­bų, at­sklei­džian­čių vai­kų ir suau­gu­sių­jų įsi­vaiz­duo­ja­mą Lie­tu­vą – praei­ty­je ir da­bar.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Da­ly­vės da­li­jo­si įspū­džiais

Per tri­jų da­lių edu­ka­ci­nę pro­gra­mą, ku­riai va­do­va­vo tau­to­dai­li­nin­kė, Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės sti­pen­di­nin­kė Da­lia Sut­ku­vie­nė, da­ly­viai nuo ket­ve­rių me­tu­kų iki vy­res­nio am­žiaus suau­gu­sių­jų ban­dė pa­ro­dy­ti spal­vo­mis, ryš­kiais tep­tu­kų po­tė­piais, kas jiems iš tie­sų sim­bo­li­zuo­ja Lie­tu­vą. Tai ir kop­ly­tė­lė, ir pa­jū­rio ban­gos, gė­lių žie­dai, per der­lin­gus lau­kus rie­dan­tis trak­to­rius, sau­lė­te­kiai ir sau­lė­ly­džiai, gie­dan­tys paukš­čiai ar lan­guo­ta ska­ra.

Jo­la­na Pet­ri­kie­nė iš Min­dau­gių, tep­tu­ką į ran­kas pir­mą kar­tą paė­mu­si praė­jus dau­giau kaip 25 me­tams nuo mo­kyk­los lai­kų, at­vi­ra­vo, kad ta­py­mas ją taip už­krė­tė, jog be tri­jų dar­bų, eks­po­nuo­ja­mų pa­ro­do­je, jau tu­ri ke­tu­ris nau­jus pa­veiks­lus. Tie­siog pri­sė­da, at­si­pa­lai­duo­ja ir lei­džia lie­tis spal­voms pa­gal nuo­tai­ką. Ka­da niū­riu, liūd­na, jos pie­ši­ny­je nu­sė­da lie­taus la­šai, tam­ses­ni po­tė­piai, kai ge­ra – žy­di gė­lės. Spal­vų po­tė­piai ryš­kūs, en­tu­zias­tin­gi.

O Va­len­ti­na Jan­kaus­kie­nė sa­kė, kad iš pra­džių jai la­bai ne­si­se­kė at­si­jung­ti nuo kas­die­ny­bės. Edu­ka­ci­jų va­do­vė pa­siū­lė jai tie­siog nuei­ti at­si­ger­ti ar­ba­tos, ra­miai pa­bū­ti. Ir iš­ties – pa­dė­jo, po to jau ki­to­mis aki­mis pa­žvel­gė į sa­vo dar­bą, ku­ris ne­beat­ro­dė toks ge­ras, no­rė­jo­si to­bu­lin­ti.

Da­nu­tė Gruns­kie­nė tep­tu­ką ran­ko­se lai­kė tik­rai ne pir­mą kar­tą. Į mo­ky­mus ji pa­te­ko ne­ti­kė­tai, kai su­tik­ta mu­zie­ji­nin­kė Vi­ta Vit­kaus­kie­nė pa­kal­bi­no ir pa­siū­lė da­ly­vau­ti.

„Ki­tą kar­tą tau­to­dai­li­nin­kai ne­spin­du­liuo­ja to­kios ši­lu­mos, o Da­lia mums ati­da­vė tiek daug vi­di­nių re­sur­sų, kad per dvi pra­leis­tas po­pie­tes vi­sos su­ge­bė­jo pra­dė­ti kur­ti“, – ge­rų žo­džių mo­ky­mus ve­du­siai D. Sut­ku­vie­nei ne­gai­lė­jo D. Gruns­kie­nė.

Kon­cep­ci­ja – pa­jaus­ti spal­vų ta­py­mo ma­lo­nu­mą

Pa­ti D. Sut­ku­vie­nė sa­kė, kad „edu­ka­ci­jų kon­cep­ci­ja bu­vo ne kaž­ką nu­ta­py­ti, bet pa­jaus­ti spal­vų ta­py­mo ma­lo­nu­mą, pa­tį pro­ce­są“.

Dar va­sa­rą ji su­ti­ko mo­ky­to­ją Ug­nę Vai­nei­kie­nę, ku­ri už­si­mi­nė, kad vai­kai rug­sė­jį da­rys at­vi­ru­kus. Tad ko­dėl ne­pa­ban­džius dirb­ti kar­tu? Pro­fe­sio­na­lo pa­ta­ri­mas, pra­kti­nis pa­ro­dy­mas, kaip val­dy­ti tep­tu­ką, rink­ti spal­vas, ga­li pa­dė­ti su­kur­ti dar gra­žes­nius dar­be­lius nei įpras­tai. Taip ir su­ta­rė, re­zul­ta­tas nu­ste­bi­no ir pa­čius moks­lei­vius, ir pe­da­go­gę. Suau­gu­sie­ji taip pat la­bai at­si­sklei­dė.

Jo­niš­kio is­to­ri­jos ir kul­tū­ros mu­zie­jaus, ku­ris kar­tu su tau­to­dai­li­nin­ke or­ga­ni­za­vo už­siė­mi­mus, di­rek­to­rė Ra­sa Ali­šaus­kie­nė pa­ste­bė­jo, kad to­kių pro­jek­tų  pra­smė yra ga­li­my­bė at­si­skleis­ti žmo­nėms, su­ras­ti ge­bė­ji­mus, ku­riems anks­čiau ne­bu­vo ter­pės at­si­skleis­ti.

„Kas yra ta emo­ci­ja, kai pie­šia vy­res­nio am­žiaus žmo­gus, su­pra­tau 2007-ai­siais, ka­da Žiem­ga­los dai­li­nin­kų ple­ne­ras vy­ko Ža­ga­rės dva­re, kuriame anuo­met vei­kė se­ne­lių na­mai. Se­no­liams bu­vo su­da­ry­tos są­ly­gos pa­tiems pa­ban­dy­ti pieš­ti ant dro­bės, o kai ku­rie jų net pieš­tu­ko gy­ve­ni­me ran­ko­se ne­bu­vo lai­kę. Rei­kė­jo ma­ty­ti, kaip švy­tė­jo jų vei­dai“, – sa­kė di­rek­to­rė.

Au­to­rės nuo­tr.

Edu­ka­ci­jas ve­du­si tau­to­dai­li­nin­kė Da­lia Sut­ku­vie­nė sa­kė, kad „kon­cep­ci­ja bu­vo ne kaž­ką nu­ta­py­ti, bet pa­jaus­ti spal­vų ta­py­mo ma­lo­nu­mą, pa­tį pro­ce­są“.

Jo­la­na Pet­ri­kie­nė iš Min­dau­gių, tep­tu­ką į ran­kas pir­mą kar­tą paė­mu­si praė­jus dau­giau kaip 25 me­tams nuo mo­kyk­los lai­kų at­vi­ra­vo, kad ta­py­mas ją taip už­krė­tė, jog be tri­jų dar­bų, eks­po­nuo­ja­mų pa­ro­do­je, jau tu­ri ke­tu­ris nau­jus pa­veiks­lus.

Ju­ze­fa Šu­kie­nė pa­ro­dos ati­da­ry­mui pa­si­puo­šė bū­tent ta ska­ra, ku­rią nu­ta­pė ir sa­vo dar­be.