Naujausios
SKAITYTOJAI KREIPIASI
Norintis dirbti bedarbis atsimušė į biurokratų užkardą
Prieš metus bedarbiu tapęs kelmiškis Kazimieras Adomavičius susirado viešųjų darbų Kelmės kultūros centre. Tačiau Darbo birža nedavė nukreipimo, nes jis viešųjų darbų jau buvo gavęs pernai.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Sveikas žmogus turėjo užleisti darbo vietą neįgaliesiems
Kazimieras Adomavičius dirbo Kelmės pieninėje garo katilų mašinistu. Tačiau prieš metus jam liepta apmokyti savo darbo neįgalius žmones.
Mat pieninė turi socialinės įmonės statusą ir gauna paramą už tai, kad įdarbina neįgaliuosius. Apmokęs neįgaliuosius sveikas Kazimieras iš darbo buvo atleistas.
54 metų vyras tapo bedarbiu, o vėliau – socialiai remtinu
„Pusmetį gavau bedarbio pašalpą, – pasakojo į redakciją užsukęs Kazimieras. – Dabar tegaunu tik 315 litų socialinę pašalpą. Neįmanoma išgyventi. Pats pradėjau ieškoti darbo. Prieš daugelį metų esu dirbęs Kelmės kultūros centre. Nuėjau ten. Reikėtų darbininkų prieš liaudies meno šventę. Bent porą mėnesių galėčiau padirbėti už minimumą.
Bet Kultūros centras įdarbina tik viešiesiems darbams. Reikia Darbo biržos nukreipimo. Darbo birža neduoda. Sako: „Tu jau buvai gavęs viešųjų darbų. O rajone yra keturi tūkstančiai bedarbių. Reikia leisti padirbėti ir kitiems.“ Vadinasi, pačiam ieškoti darbo neapsimoka.“
Akcentuoja jaunimą
Šiaulių darbo biržos Kelmės teritorinio padalinio stebėsenos paslaugų vyriausioji specialistė Aurelija Mickūnienė redakcijai tvirtino, jog viešieji darbai iš dalies finansuojami Europos sąjungos fondų. Šiemet tęsiamas pernykštis laikino užimtumo projektas. O pernai Kazimieras Adomavičius porą mėnesių dirbo viešuosius darbus Kelmės girininkijoje. Todėl šiemet iš to paties projekto jau nebegalima subsidijuoti jo laikino užimtumo.
„Kelmės rajone labai daug darbo neturinčio jaunimo. Reikia leisti jiems bent šiek tiek padirbėti. Juo labiau, kad dabar labai akcentuojama jaunimo nedarbo problema,“ – sakė Aurelija Mickūnienė.
Darbo biržos specialistė patarė bedarbiui dalyvauti kitose programose. Jam galėtų pasiūlyti iš dalies subsidijuojamą darbo vietą. Tai reikštų, jog pusę metų darbdaviui tereikėtų mokėti pusę atlyginimo, o kitą dalį atlyginimo ir įmokas „Sodrai“ mokėtų Darbo birža. Tačiau su sąlyga, kad po pusmečio darbdavys paliktų žmogų dirbti toliau.
Registruojama naujų darbo vietų, kur darbdaviai nė neprašo paramos. Reikia miško kirtėjų, malkų skaldytojų staklėmis.
Trūksta lankstumo
Kelmės kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas, paklaustas apie Darbo biržos sprendimą neduoti nukreipimo buvusiam darbuotojui Kazimierui Adomavičiui, pavadino sistemą visiškai nelanksčia.
„Šį žmogų seniai pažįstu. Prieš liaudies meno šventę yra daug atsakingų darbų. Vien ugnies misteriją parengti gausybė rūpesčių. Pamaniau, „valio“ tegu dirba. Juolab, kad būdavo atvejų, kai Darbo birža atsiųsdavo kokių pijokų. Juos pačius dar reikėdavo „ ganyti“. Apie kokybišką darbą – jokios kalbos. Bet pasirodo, ir toliau viešiesiems darbams siunčiami „darbo rinkai nepritaikyti“ žmonės. Taip ir neaišku, ar Darbo birža dirba bendruomenei, ar savo kanceliarijai.“
Beje, vakar Kelmės kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas sakė, jog dirbti viešųjų darbų atsiųsta keletas jaunų, tik mokyklas baigusių vaikinų. „Mums šįkart gal ir nebus blogai. Tačiau Kazimieras Adomavičius liko nuviltas.“
PANČIAI: Supančiota visokiausių taisyklių darbo birža iš bedarbių atima norą patiems ieškotis darbo.
Autorės nuotr.