Naujausios
Nevaikiška vaikų gyvenimo mokykla
Praėjusiais metais rajone padaugėjo socialinės rizikos šeimų ir jose gyvenančių vaikų. 2013 metais 81 socialinės rizikos šeimoje augo 201 vaikas, pernai – socialinės rizikos šeimų išaugo iki 85. Jose auga 208 vaikai.
Dauguma šių vaikų išeina tokią nevaikišką gyvenimo mokyklą, kad ji būtų per sunki net ir daugeliui suaugusiųjų. Tačiau rūpestingai slepia savo nedalią, nes nenori patekti į globos įstaigą. Be to, tokie vaikai kartais jaučia pareigą rūpintis ne tik savimi, bet ir paslydusiais tėvais.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Išgyventi...
„Užsukau į vienos kaime gyvenančios socialinės rizikos šeimos namus, – pasakoja Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Danguolė Teišerskienė. – Čia auga du paaugliai berniukai. Motina linkusi smurtauti prieš vaikus. Tačiau tą dieną jos namuose neradome. Vaikai pasakojo, jog išvykusi į laidotuves.
Šiukšlės, drabužiai, maistas – viskas ant grindų. Stalas apkrautas maisto likučiais. Tokios netvarkos nebuvau mačiusi. Vienas berniukas buvęs mokykloje, kitas į pamokas nėjo, nes reikėjo prižiūrėti ūkį, šerti gyvulius.“
Tai tik vienas vaizdelis iš daugelio, vos ne kasdien matomų Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų. Tai socialinės rizikos šeimose augančių vaikų vargo ir gyvenimo mokykla. Jie visomis išgalėmis kabinasi į gyvenimą, stengdamiesi išsaugoti nors tokią šeimą ar jos likučius.
Pasak D. Teišerskienės, daugelis šių vaikų išmoksta apdairiai slėpti savo nedalią ir skaudžią patirtį. Nesiskundžia nei mokyklų socialiniams darbuotojams, nei Vaiko teisių gynėjams. Paklausi: „Kaip gyveni?“, atsako: „Normaliai.“ „Ar tėvai geria?“ – „Nelabai...“ Ar kas ateina į svečius?“ – „Kartais...“
Vieną paauglę globojo jos sesuo. Mergaitė gyveno neblogomis sąlygomis. Tačiau grįžo į asocialią tėvų šeimą, nes norėjo padėti sunkiai sergančiai motinai.
Į socialinės rizikos šeimų sąrašus šeimos, auginančios nepilnamečius vaikus, dažniausiai įtraukiamos dėl alkoholio, narkotikų vartojimo, smurtavimo, vaikų nepriežiūros.
Kartais į tuos sąrašus patenkama ir be pačių kaltės. Tiesiog vienas iš tėvų arba abu tėvai sunkiai suserga, netenka darbo, netenka būsto, lieka be jokių pajamų. Tokias šeimas įtraukus į socialinės rizikos šeimų sąrašą, atsiranda daugiau galimybių joms padėti.
Nereikalingi
Apie 30 vaikų kasdien globojami Vijurkų vaikų globos namuose. Kai kurie laikinai globai atvežami paėmus iš socialinės rizikos šeimų, kuriose pasidaro neįmanoma vaikams gyventi. Kai kurių vaikų išsižada tėvai. Jie tampa nebereikalingi. Arba tiesiog vaikams nebelieka vietos jų gyvenime.
Kai kuriems pasiseka. Juos atranda savo vaikų negalintys turėti arba jų turintys, bet šilumos ir duonos kąsnio ir svetimiems užtenkantys žmonės.
Dabar ruošiami dokumentai globoti mažą mergaitę. Ja jau kuris laikas rūpinasi jauna šeima iš Šiaulių rajono. Beliko tą rūpestį įteisinti oficialiai. Į Vijurkų vaikų globos namus aštuonių mėnesių mergaitę atvežė promočiutė. Garbaus amžiaus moteris neturėjo jėgų užauginti mažylę.
Ji pavargo, nes užaugino mažylės močiutę – savo dukrą ir jos motiną – savo anūkę. Dukra atsidūrė kalėjime. Teko rūpintis jos vaikais. Mažylės motina labai jauna ištekėjo. Pagimdė mergaitę, bet ja nesirūpino nei ji, nei mažylės tėvas. Iškeliavo į užsienį, palikę savo atžalą močiutei.
Pasak D. Teišerskienės, kai kurie tėvų namuose gyvenimo mokyklą išėję vaikai, kad ir patekę į globos namus, vėliau nepasimeta. Tvarkosi taip, tarsi norėdami įrodyti, jog įmanoma gyventi kitaip, negu gyveno jų tėvai.
Antai vienas aštuoniolikmetis, gavęs 9200 litų įsikūrimo pašalpą ir vokiečių labdaros, nedideliame miestelyje nusipirko butą, kad turėtų stogą virš galvos, nes į globos namus jau nebegalės grįžti. Į gyvenimą besikabinančiam vaikinui padeda ir Profesinio rengimo centro pedagogai.
Namo negrįžo dėl įsikūrimo pašalpos
Kartais, kai vaikai paimami iš socialinės rizikos šeimų, tėvai pyksta, reiškia pretenzijas. Tačiau tai, pasak D. Teišerskienės, tik laikinoji globa. Jeigu tėvai pakeičia gyvenimo būdą, pradeda tvarkytis buitį, Vaiko teisių skyriaus sprendimas peržiūrimas. Jeigu patys vaikai nori grįžti pas tėvus, jie grąžinami.
Tačiau neretai tokie tėvai apsipranta gyventi be vaikų. Aplanko juos vieną du kartus per metus, galiausiai visai pamiršta. Tokiais atvejais vaikams skiriama nuolatinė institucijos globa ir apie tai informuojama įvaikinimo tarnyba. Beje, klausiama vaiko, ar jis nori būti įvaikintas. Jeigu nenori, lieka globos namuose.
Pavyzdžiui, pastaruoju metu viena mergaitė tvirtino nenorinti būti įvaikinta. Nori gyventi globos namuose ir svečiuotis pas Savivaldybės administracijos direktorę Ireną Sirusienę, kuri savaitgaliais ir per šventes bei atostogas ją pasiima pasisvečiuoti į savo namus.
Net ir skyrus nuolatinę globą, tėvai turi teisę kreiptis į teismą ir susigrąžinti vaikus. Viena šeima buvo pradėjusi tvarkyti dokumentus. Mat pakeitė gyvenimo būdą. Du namuose dar likę vaikai normaliai prižiūrimi.
Vėliau persigalvojo. Kažkas paprotino, jog skyrus nuolatinę globą, atėjus laikui išeiti iš globos namų, jie gaus 9200 litų įsikūrimo pašalpą. Taigi, neverta prarasti pinigų.
Vaikas šventėms
Per šventes kas nors pasiima apie pusę Vijurkų globos namų vaikų. Atsiranda vis daugiau žmonių, norinčių pasiimti mirusių ar gyvų tėvų našlaičius per šventes, vasaros atostogas.
Kad galėtų tai padaryti, turi nueiti netrumpą formalumų kelią. Jie rašo prašymą Vaiko teisių apsaugos skyriui. Skyriaus specialistai pasidomi laikino globėjo asmenybe, išsiųsdami užklausimus, ar būsimas globotojas neteistas, neturėjęs reikalų su policija, nebaustas. Be to, globėjas privalo pasitikrinti sveikatą.
Prieš išleidžiant pas jį svečiuotis Vaikų namų globotinį, patikrinama globotojo buitis, kokiomis sąlygomis gyvens vaikas. Tuomet globotojas gali pasirašyti sutartį su globos namais. Sutartyje numatoma, kokiu laiku ir kiek globotinis svečiuosis pas globėją.
Norintiems nuolat globoti svetimus vaikus tenka dalyvauti Šiauliuose vykstančiuose 10 užsiėmimų kursuose. Norintiems įsivaikinti mokymai dar ilgesni.
Globos pašalpa nemotyvuoja
Tačiau dėl globėjų, kaip ir dėl tėvų, neretai kyla problemų.
„Pernai 15 vaikų keitėme globėjus, – pasakoja D.Teišerskienė. – Tik vienu atveju buvo neteisus vaikas. Visais kitais atvejais buvo kalti globėjai. Kai kurie piktnaudžiavo alkoholiu, kai kurie turėjo psichikos problemų ar emocinių sutrikimų.
Porai vaikų globėjai buvo keisti net du kartus. Vieni jų atsisakė. Kiti neatitiko keliamų reikalavimų.“
Laikinai arba nuolat globoti vaikus labai retai imasi visiškai svetimi jiems žmonės. Dažniausia tai būna seneliai, broliai, seserys, giminės, kaimynai, iš anksčiau pažinoję vaikus.
Deja, ne visiems užtenka kantrybės rodyti vaikams tik gerą pavyzdį, juos mokyti, auklėti, aprūpinti. Tai paaiškėja rengiant laikinosios ir nuolatinės globos peržiūras. Kalbamasi su vaikais. Jie papasakoja apie savo gyvenimą pas globėjus. Kartais patys vaikai parašo skundus Vaiko teisių apsaugos tarnybai.
Pasak D. Teišerskienės, globėjų pastaruoju metu nemotyvuoja ir gaunama parama – 520 litų vaikui. Tokios sumos neužtenka visavertei vaiko globai. Globėjas turi pridėti ir savų lėšų.
Autorės nuotr.
SVAJONĖS: Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Danguolė Teišerskienė sako, jog socialinės rizikos šeimų vaikų gyvenimą prieš Kalėdas pašviesino akcija, išpildanti svajones. Šiemet buvo išpildytos visų vaikų svajonės. Viena svajonę pasiryžusi išpildyti šeima nuvažiavo į Kražių seniūniją, susipažino su svajonę turėjusiais vaikais ir išpildė ją su kaupu, nupirkdami viską, ko vaikams trūko.