Netikėta paroda netikėtoje erdvėje

Ne­ti­kė­ta pa­ro­da ne­ti­kė­to­je erd­vė­je

Ak­me­nė­je eks­po­nuo­ja­ma au­dio-ta­py­bos ins­ta­lia­ci­ja „Slink­tis“. Ją ap­leis­to dviaukš­čio pa­sta­to erd­vė­je be­maž tris sa­vai­tes kū­rė Sau­lė Žel­ny­tė iš Klai­pė­dos ir Mar­ty­nas Jan­ke­vi­čius iš Vil­niaus.

Vy­tau­tas RUŠ­KYS

vytautas@skrastas.lt

Pas­ta­to sa­lė­je, kur ta­ry­bi­niais lai­kais vei­kė val­gyk­la, pir­miau­sia su­do­mi­na si­met­riš­kai iš­tam­py­tų bal­tų teks­ti­lės siū­lų pro­por­cin­gos gi­jos. Jos kas va­lan­dą ga­li at­ro­dy­ti skir­tin­gai – sa­vo­tiš­kai nu­švin­ta, pri­klau­so nuo to, ko­kiu kam­pu švie­čia sau­lė.

Siū­lams iš­tam­py­ti dau­giau­siai pri­rei­kė M. Jan­kev­čiaus pa­stan­gų. Jis pa­brė­žė, ap­lin­ka su­kur­ta ko­le­gės ta­py­bai su­vok­ti.

S. Žel­ny­tė Ak­me­nė­je bu­vo at­si­dė­ju­si nu­ta­py­ti pa­čią di­džiau­sią dro­bę iš eks­po­nuo­ja­mų. Vi­sos ki­tos pri­sta­ty­tos anks­čiau reng­to­se pa­ro­do­se „Slink­tis“ Kau­no ro­tu­šė­je, pa­skui – Klai­pė­do­je. Tik Ak­me­nė­je eks­po­nuo­ja­ma ne ste­ri­lio­je pa­ro­dų ap­lin­ko­je, o tarp dau­gy­bės smė­lio ir ne­tin­kuo­tų lu­bų. Tai lyg įrė­mi­na ta­py­bą.

„Iš vi­sų tri­jų „Slink­čių“ – Ak­me­nė­je su­kur­ta rim­čiau­sia“, – įver­ti­no S. Žel­ny­tė.

„Pa­ro­dos lan­ky­to­jai neįp­ras­tos ap­lin­kos pa­ska­ti­na­mi ne tik žiū­rė­ti į pa­veiks­lą, bet tuo pa­čiu jį kur­ti“, – sa­kė pa­ro­dos ini­cia­to­rius Ak­me­nės kraš­to mu­zie­jaus dar­buo­to­jas Min­dau­gas Lau­kys.

Au­to­rė sa­kė ne­si­ste­bin­ti dau­ge­lio lan­ky­to­jų nuo­sta­ta: „Taip pieš­ti vi­si ga­lė­tu­me“. Iš pir­mo žvilgs­nio daž­nas pa­veiks­las at­ro­do lyg viens­pal­vė erd­vė.

„Bū­tent toks no­ras ir yra ge­rai, gal žmo­gus pa­ban­dys kur­ti – kad spal­vo­mis iš­reikš­tų sa­vo bū­se­ną, – sa­kė dai­li­nin­kė. – Ir pa­jus, kad ta­py­ba nė­ra vien konk­re­čių daik­tų vaiz­da­vi­mas. Kai imi vaiz­duo­ti to­kius da­ly­kus, ku­rių ne­ga­li ap­čiuop­ti“.

O kaip žiū­ro­vui pa­ma­ty­ti tai, ko pa­ti au­to­rė ne­ga­li ap­čiuop­ti?

„Rei­kia iš­jaus­ti. Gal net at­si­dur­ti ta­py­to­jo bū­se­nos. Pa­kan­ka, kad pa­ro­dos lan­ky­to­ją bent vie­nas pa­veiks­las už­ka­bi­na. Gal­būt ki­tas už­ka­bins, kai ateis ki­tą kar­tą“, – at­sa­kė au­to­rė.

Me­no­ty­ri­nin­kė Dan­guo­lė Ruš­kie­nė eks­po­zi­ci­jos pa­va­di­ni­mą „Slink­tis“ aiš­ki­na ban­dy­mais pa­ro­dy­ti, kad no­rint išei­ti iš šiuo­lai­ki­nės ru­ti­nos, rei­ka­lin­gi po­ky­čiai.

„Kū­ry­ba tu­ri sa­vy­je jė­gą, ku­ri ga­li su­trik­dy­ti įpras­tą kas­die­nių ele­men­tų pri­sod­rin­tą slink­tį ir ga­li ta­ve iš­plėš­ti iš už­da­ro ra­to. Tai yra vie­nas iš bū­dų iš­si­lais­vin­ti“, – sa­ko D. Ruš­kie­nė.

M. Jank­ve­čiaus nuo­mo­ne, žmo­gus atei­na į pa­ro­dą ir išei­na iš jos toks pa­ts, koks bu­vo, „bet jam kaž­kas at­si­ti­ko, kas at­si­ti­ko – jis ir pa­ts ne­ži­no“.

Au­to­riaus nuo­tr.

Dai­li­nin­kė Sau­lė Žel­ny­tė eks­po­zi­ci­jos leit­mo­ty­vu pa­rin­ko ra­šy­to­jo Ko­bo Abės pa­ste­bė­ji­mą „Smė­lis nie­ka­da ne­siil­si“. Ir sa­kė, kad ir žmo­nės nuo­lat kin­ta kaip smė­lis.

Ak­me­nės cent­re de­šimt­me­čiais ap­leis­tos bu­vu­sios val­gyk­los lu­bos ti­ko au­dio-ta­py­bos ins­ta­lia­ci­jai.