
Naujausios
Netekčių istorijos pamoka ir paroda
Joniškio Baltojoje sinagogoje Sausio 13-osios išvakarėse atidaryta Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus organizuota paroda „Netekčių istorija“, skirta 1941–1991 metų kovoms už laisvę ir netektims atminti. Parodos atidaryme paminėta, kad anuomet Lietuva prarado apie milijoną žmonių, o dabar, kai valstybė išgyvena bene geriausius savo laikus, turime naują žmonių praradimo iššūkį – emigraciją.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Neteko beveik milijono
Lietuvos centrinio valstybės archyvo parengtoje kilnojamojoje parodoje pateikta netekčių istorijos santrauka su ją iliustruojančiomis fotografijomis. Jose galima išvysti tremties metų akimirkas, partizaninio pasipriešinimo dalyvius, 1991-ųjų sausio įvykius ir šiandieną, kai organizuojamos ekspedicijos tremtinių keliais „Misija Sibiras“.
Parodą pristačiusi Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus muziejininkė Lina Vaitekūnienė klausė susirinkusiųjų, kaip šiais laikais mums atrodo tautos patirtos netektys, ar jos turėjo prasmę. Dauguma dalyvavusiųjų pritarė, kad partizanų žūtys, įkalinimai, nors ir baugino, tačiau dar labiau skatino vidinį pasipriešinimą, nesitaikstymą su esama padėtimi.
Lietuva nuo 1941–ųjų iki 1991–ųjų neteko beveik milijono gyventojų, dabar šalis turi kitą iššūkį – emigraciją.
Per minėtą 50 metų laikotarpį net 496 tūkstančiai lenkų, lietuvių, vokiečių, „klaipėdiečių“, buvo priversti išvykti, repatrijuoti. 1941–1944 metais priverstiniams darbams išvežta 60 tūkstančių Lietuvos gyventojų, į koncentracijos stovyklas – 29500, išnaikinta apie 200 tūkstančių žydų. 1944–1953 metais ištremta 118 Lietuvos piliečių, suimti ir įkalinti – 186 tūkstančiai.
1944–1953 metais žuvo 20 500 partizanų.
Joniškiečio prisiminimai
Parodos atidaryme dalyvavęs garbės kraštotyrininkas Karolis Bačionis pasakojo, kad joniškiečius taip pat bandyta įbauginti. 1945 metais sušaudžius partizanų būrį Gasčiūnuose, 20 jų kūnų buvo atvežti ir pamesti miesto centre, tik vėliau palaidoti.
Garbaus amžiaus joniškietis prisiminė ir 1940-uosius, kada į Lietuvą atėjo rusai ir jų daliniai keliavo pro Joniškį į Latviją. Tąkart Karolį, vos šešerių metų vaiką, iš miego prikėlė tėvas ir pasiūlė eiti kartu prie plento pasižiūrėti, kaip važiuoja rusų armija. K. Bačionis sakė, kad rimto įspūdžio nedidelės tanketės, kokias tuomet rusai turėjo, ir patrankos „kaip lopetos kotai“ jam nepadarė, tik vėliau karui įsibėgėjus pramonė tobulėjo, daugėjo rimtos kovinės technikos.
O kitą dieną grįždamas iš darželio K. Bačionis girdėjo žmones šnekant, kad varžtai iš tų tankečių byrėję ir kai kurie ėję „šriūbų pasirinkti“.
Jis taip pat prisiminė istoriją apie šeimą iš Gaudikių kaimo, kuri buvo terorizuojama, kai kažkas nušovė vieną rusų armijos kariškį. Vienas iš dviejų sūnų buvo nušautas, antras pabėgo per langą, likusios šeimos dukros ir tėvai vežioti į tardymus, pėsčiomis varyti į Šiaulius.
Paroda „Netekčių istorija“ Baltojoje sinagogoje veiks iki vasario 8 dienos.
Autorės nuotr.
Skaudžius Lietuvai įvykius prisiminė garbės kraštotyrininkas Karolis Bačionis. Greta – parodą pristačiusi muziejininkė Lina Vaitekūnienė.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo parengtoje kilnojamojoje parodoje pateikta 50 metų netekčių istorijos santrauka su ją iliustruojančiomis fotografijomis.