Netekčių istorijos pamoka ir paroda

Ne­tek­čių is­to­ri­jos pa­mo­ka ir pa­ro­da

Jo­niš­kio Bal­to­jo­je si­na­go­go­je Sau­sio 13-osios iš­va­ka­rė­se ati­da­ry­ta Jo­niš­kio is­to­ri­jos ir kul­tū­ros mu­zie­jaus or­ga­ni­zuo­ta pa­ro­da „Ne­tek­čių is­to­ri­ja“, skir­ta 1941–1991 me­tų ko­voms už lais­vę ir ne­tek­tims at­min­ti. Pa­ro­dos ati­da­ry­me pa­minėta, kad anuo­met Lie­tu­va pra­ra­do apie mi­li­jo­ną žmo­nių, o da­bar, kai vals­ty­bė iš­gy­ve­na be­ne ge­riau­sius sa­vo lai­kus, tu­ri­me nau­ją žmo­nių pra­ra­di­mo iš­šū­kį – emig­ra­ci­ją.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Ne­te­ko be­veik mi­li­jo­no

Lie­tu­vos cent­ri­nio vals­ty­bės ar­chy­vo pa­reng­to­je kil­no­ja­mo­jo­je pa­ro­do­je pa­teik­ta ne­tek­čių is­to­ri­jos san­trau­ka su ją iliust­ruo­jan­čio­mis fo­tog­ra­fi­jo­mis. Jo­se ga­li­ma iš­vys­ti trem­ties me­tų aki­mir­kas, par­ti­za­ni­nio pa­si­prie­ši­ni­mo da­ly­vius, 1991-ųjų sau­sio įvy­kius ir šian­die­ną, kai or­ga­ni­zuo­ja­mos eks­pe­di­ci­jos trem­ti­nių ke­liais „Mi­si­ja Si­bi­ras“.

Pa­ro­dą pri­sta­čiu­si Jo­niš­kio is­to­ri­jos ir kul­tū­ros mu­zie­jaus mu­zie­ji­nin­kė Li­na Vai­te­kū­nie­nė klau­sė su­si­rin­ku­sių­jų, kaip šiais lai­kais mums at­ro­do tau­tos pa­tir­tos ne­tek­tys, ar jos tu­rė­jo pra­smę. Dau­gu­ma da­ly­va­vu­sių­jų pri­ta­rė, kad par­ti­za­nų žū­tys, įka­li­ni­mai, nors ir bau­gi­no, ta­čiau dar la­biau ska­ti­no vi­di­nį pa­si­prie­ši­ni­mą, ne­si­taiks­ty­mą su esa­ma pa­dė­ti­mi.

Lie­tu­va nuo 1941–ųjų iki 1991–ųjų ne­te­ko be­veik mi­li­jo­no gy­ven­to­jų, da­bar ša­lis tu­ri ki­tą iš­šū­kį – emig­ra­ci­ją.

Per mi­nė­tą 50 me­tų lai­ko­tar­pį net 496 tūks­tan­čiai len­kų, lie­tu­vių, vo­kie­čių, „klai­pė­die­čių“, bu­vo pri­vers­ti iš­vyk­ti, re­pat­ri­juo­ti. 1941–1944 me­tais pri­vers­ti­niams dar­bams iš­vež­ta 60 tūks­tan­čių Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, į kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­las – 29500, iš­nai­kin­ta apie 200 tūks­tan­čių žy­dų. 1944–1953 me­tais iš­trem­ta 118 Lie­tu­vos pi­lie­čių, suim­ti ir įka­lin­ti – 186 tūks­tan­čiai.

1944–1953 me­tais žu­vo 20 500 par­ti­za­nų.

Jo­niš­kie­čio pri­si­mi­ni­mai

Pa­ro­dos ati­da­ry­me da­ly­va­vęs gar­bės kraš­to­ty­ri­nin­kas Ka­ro­lis Ba­čio­nis pa­sa­ko­jo, kad jo­niš­kie­čius taip pat ban­dy­ta įbau­gin­ti. 1945 me­tais su­šau­džius par­ti­za­nų bū­rį Gas­čiū­nuo­se, 20 jų kū­nų bu­vo at­vež­ti ir pa­mes­ti mies­to cent­re, tik vė­liau pa­lai­do­ti.

Gar­baus am­žiaus jo­niš­kie­tis pri­si­mi­nė ir 1940-uo­sius, ka­da į Lie­tu­vą atė­jo ru­sai ir jų da­li­niai ke­lia­vo pro Jo­niš­kį į Lat­vi­ją. Tą­kart Ka­ro­lį, vos še­še­rių me­tų vai­ką, iš mie­go pri­kė­lė tė­vas ir pa­siū­lė ei­ti kar­tu prie plen­to pa­si­žiū­rė­ti, kaip va­žiuo­ja ru­sų ar­mi­ja. K. Ba­čio­nis sa­kė, kad rim­to įspū­džio ne­di­de­lės tan­ke­tės, ko­kias tuo­met ru­sai tu­rė­jo, ir pa­tran­kos „kaip lo­pe­tos ko­tai“ jam ne­pa­da­rė, tik vė­liau ka­rui įsi­bė­gė­jus pra­mo­nė to­bu­lė­jo, dau­gė­jo rim­tos ko­vi­nės tech­ni­kos.

O ki­tą die­ną grįž­da­mas iš dar­že­lio K. Ba­čio­nis gir­dė­jo žmo­nes šne­kant, kad varž­tai iš tų tan­ke­čių by­rė­ję ir kai ku­rie ėję „šriū­bų pa­si­rink­ti“.

Jis taip pat pri­si­mi­nė is­to­ri­ją apie šei­mą iš Gau­di­kių kai­mo, ku­ri bu­vo te­ro­ri­zuo­ja­ma, kai kaž­kas nu­šo­vė vie­ną ru­sų ar­mi­jos ka­riš­kį. Vie­nas iš dvie­jų sū­nų bu­vo nu­šau­tas, ant­ras pa­bė­go per lan­gą, li­ku­sios šei­mos duk­ros ir tė­vai ve­žio­ti į tar­dy­mus, pės­čio­mis va­ry­ti į Šiau­lius.

Pa­ro­da „Ne­tek­čių is­to­ri­ja“ Bal­to­jo­je si­na­go­go­je veiks iki va­sa­rio 8 die­nos.

Au­to­rės nuo­tr.

Skau­džius Lie­tu­vai įvy­kius pri­si­mi­nė gar­bės kraš­to­ty­ri­nin­kas Ka­ro­lis Ba­čio­nis. Gre­ta – pa­ro­dą pri­sta­čiusi mu­zie­ji­nin­kė Li­na Vai­te­kū­nie­nė.

Lie­tu­vos cent­ri­nio vals­ty­bės ar­chy­vo pa­reng­to­je kil­no­ja­mo­jo­je pa­ro­do­je pa­teik­ta 50 me­tų ne­tek­čių is­to­ri­jos san­trau­ka su ją iliust­ruo­jan­čio­mis fo­tog­ra­fi­jo­mis.