Nesusikalbama dėl salės

Nesusikalbama dėl salės

KONFLIKTINĖ SITUACIJA

Nesusikalbama dėl salės

Dešimtmetį gyvuojantis, keliuose rajonuose koncertuojantis Titonių ir aplinkinių kaimų moterų vokalinis ansamblis pastaruosius pora metų repetuoja vienos iš dainininkių namuose. „Benamis“ ir apylinkių jaunimo šiuolaikinių šokių ansamblis “Vau:)“. Nes Titonių bendruomenės vadovybė nusprendė už patalpą prašyti nuomos. Prašomų pinigų neturintiems saviveiklininkams ir bendruomenės pirmininkei surasti kompromiso kol kas nepadėjo ir Kultūros skyriaus vedėjos tarpininkavimas.

Janina ŠAPARNIENĖ

pakruojis@skrastas.lt

„Benamiai“ kolektyvai iš Titonių

Titonių kaimo moterų vokalinio ansamblio koncertų maršrutai — ne tik Pakruojo, bet ir aplinkinuose rajonuose. Sodietės dainuoja įvairiose šventėse, konkursuose, pelno žiūrovų simpatijas, turi nuolatinių gerbėjų ir bendraminčių kitose vietovėse. Pavadinimo kolektyvas nekeičia. Vadovės Aušros Gelažnikienės nuomone, tegul ir gražaus, jo ne itin reikia. Nes renginių organizatoriams pranešus, koks ansamblis išeina į sceną, nebereikia papildomai informuoti klausytojų, iš kur dainininkės atvyko.

Repeticijos į vienos iš dainininkių namus persikėlė, kai Titonių bendruomenei 2008-aisiais pradėjo vadovauti Marijona Šiurnienė. Salės ir nuolatinės scenos savame kaime netekusios saviveiklininkės neskubėjo viešinti problemos, garsiai guostis. Pirmiausiai nesklandumą stengėsi išspręsti dalykiškai, paprašiusios tarpininkauti kultūros skyriaus vedėją Birutę Vanagienę.

„Vedėjos pastangos surasti kompromisą — iki šiol bevaisės, bendruomenės salė ansamblio repeticijoms tebėra uždaryta. Dainininkės neieško konfliktų su griežtos pozicijos besilaikančia bendruomenės pirmininke M. Šiurniene, bet kartais sulaukiame tokių priekaištų, kad nežinia, nė kaip į juos reaguoti... Nors norime koncertuoti ne tik išvykose, bet ir savo kaimynams, pritaikome repertuarą... Susidaro įspūdis, kad Titonių bendruomenei ansamblis, garsinantis kaimą, nereikalingas, galbūt ir pati kultūros veikla nereikalinga“, — sakė A. Gelažnikienė.

Į analogišką situaciją pateko ir pernai susikūrusi Titonių bei aplinkinių kaimų vaikų ir jaunimo šiuolaikinių šokių grupė „Vau:)“. Suburta jaunų titoniečių iniciatyva, grupė sulaukė žiūrovų palankumo ir dėmesio per pernai Pakruojo dvare vykusią tradicinę miesto ir rajono šventę. Išraiškingiems, akrobatinių elementų turintiems, pačių kurtiems titoniečių numeriams plojo ne tik Pakruojo žmonės, bet ir svečiai iš Latvijos, Vokietijos, Švedijos, Lenkijos. O repetuoti “Vau:)“ nariai renkasi į Balsių pagrindinę mokyklą — savojo kaimo bendruomenės namuose nėra vietos ir jiems.

„Ansamblis — ne bendruomenės“

Titonių bendruomenės pirmininkės M. Šiurnienės teigimu, dėl netektos salės repeticijoms kaltos pačios vokalinio ansamblio dainininkės, tad „sarmatos neturi skųstis“. Nes 2008-aisiais paaiškėjo, kad ansamblio vadovė A. Gelažnikienė gauna atlyginimą kaip kultūrinio darbo organizatorė.

„Visuotinio bendruomenės susirinkimo metu nuspręsta: jeigu ansamblis — ne bendruomenės, tegul moka už salės nuomą. Paprašėme mokėti po šimtą litų per mėnesį žiemą. Nes reikia kūrenti patalpas. O iš dainininkių išgirdome, kad tokių pinigų nemokės ir išeina repetuoti kitur. Kur — nesidomėjau“, — prisiminė M. Šiurnienė.

Pirmininkė sakė po kurio laiko nustebusi, kai buvusi pakviesta į Pakruojo savivaldybės Kultūros skyrių su vedėja B. Vanagiene ir titonietėmis dainininkėmis kalbėtis apie galimybę ansambliui vėl repetuoti bendruomenės namų salėje.

„Pasakiau, kad dėl manęs tegul eina. Bet jos į salę negrįžo... Kartą dvi dainininkės šnekėjo apie tai. Pasakiau, kad salę atrakinsiu, kad tėra vienas raktas. Pokalbis baigėsi ginču... Tegul šneka, jei nori, aš į konfliktus nesiveliu, geriau nueinu sau. Nori — tegu į salę eina, nenori — neina... Generalinėms repeticijoms į salę jas visada įleidžiame“, — teigė M. Šiurnienė.

Ruošiant publikaciją spaudai, „Pakruojo krašto“ redakcijoje apsilankiusi M. Šiurnienė labiausiai domėjosi, kas išviešino dainininkių ir bendruomenės vadovybės nesutarimą dėl salės?

Paslėptas konfliktas

Kultūros skyriaus vedėja B. Vanagienė prisiminė, jog tartis su Titonių bendruomenės vadove dėl salės bandė gal tris ar keturis kartus.

„Pirmininkė nė karto nepasakė, kad saviveiklininkių neįleis — žadėjo kalbėtis, tartis. Bendruomenei siūlėme už leidimą repetuoti ansambliui pasirūpinti kuru — pinigų neturime, bet galime prisidėti kitaip. Buvau ir nuvažiavusi į Titonius. Iš M. Šiurnienės neteko girdėti pretenzijų dainininkėms. O iš pastarųjų kartą išgirdau, jog santykiai su pirmininke lyg ir keičiasi, lyg ir pradedama susitarti“, — sakė B. Vanagienė.

Skyriaus vedėjos nuomone, konfliktas tarp ansamblio narių ir M. Šiurnienės — užslėptas. B. Vanagienė nusiteikusi ir toliau tarpininkauti, padėti siekti abiems pusėms priimtino sprendimo.

„Titonių bendruomenei toks kolektyvas — privalumas, garsinantis kaimą, o tuo pačiu — ir bendruomenę. Ar verta pavydėti kultūros organizatorei mokamų menkų pinigų už vos ketvirtį etato? O gal geriau pasidžiaugti, kuomet balsingos, talentingos kaimo moterys gali dainuoti, koncertuoti? Nes bendruomenėms, kuriose kultūros veiklos organizatorių nėra, o žmonės nori išreikšti save, tuo užsiimti prisieina patiems“, — sakė B. Vanagienė.

SALĖ: Titonių bendruomenės namuose esanti salė dvejus metus uždaryta kaimo saviveiklininkų repeticijoms.

Autorės nuotr.

 GARSAS: Vokalinio ansamblio dainininkės bendrauja su profesionaliais kūrėjais (nuotraukoje — momentas iš Juozo Paukštelio premijos teikimo, su rašytoju Apolinaru Čepuliu), garsina savo kaimą ir kituose renginiuose.

Nuotrauka iš Titonių vokalinio ansamblio archyvo