Naujausios
„Nelegalai“ iškreipia darbo rinką
Situaciją darbo rinkoje galintis iškreipti nelegalus darbas, maži radviliškiečių atlyginimai ir kitos aktualios problemos domino rajono Savivaldybėje susirinkusią Trišalę komisiją – darbdavių, profsąjungų ir Savivaldybės atstovus.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Šešėlinis darbas iškreipia situaciją
Nelegalus darbas ne tik nepapildo biudžeto iždo, bet ir iškreipia darbo rinką, sudaro nevienodas konkurencines sąlygas verslui. Su šiais teiginiais sutiko visi Trišalės komisijos atstovai – ir darbdaviai, ir profsąjungiečiai, ir rajono valdžia.
Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjo–vyriausiojo darbo inspektoriaus Zenono Griguolos teigimu, nelegalių darbuotojų priėmę darbdaviai tampa sąlyginai pranašesni už tuos, kurie visus mokesčius moka sąžiningai.
Dėl nelegalių darbuotojų išaiškinimo ir Darbo inspekcija esą kasmet rengia vis daugiau patikrinimų. Pavyzdžiui, Radviliškio rajone buvo atlikta apie 130 inspektavimų. Jų metu nustatyta 11 neteisėtai dirbusių asmenų.
Verslininko Eduardo Martynkino nuomone, nelegalaus darbo pavyzdžių rajone apstu, todėl nustatytieji atvejai yra tik viršūnėlės. Anot jo, darbo inspektoriai galėtų „nelegalų“ sučiupti gerokai daugiau, tad esą būtų tikslinga, kad šį darbą dirbtų daugiau inspektorių.
Verslininkas Pranas Balckus pastebėjo, kad daugelis žino apie nelegalius autoservisus, kurie dirba nevienodomis sąlygomis, lyginant su visus mokesčius mokančiais autoservisais, tačiau jų legalizavimu ar uždarymu nėra kam pasirūpinti.
Profsąjungų atstovė Lena Skriptienė pasiūlė dažniau tikrinti didžiuosius prekybos centrus, kuriuose esą žmonės dirba ir po 14 valandų, nors darbo tabeliuose viršvalandžiai nerodomi, o už naktimis daromas inventorizacijas nėra mokama.
Nustačius nelegalaus darbo atvejų, protokolus turi teisę surašyti policijos pareigūnai, Mokesčių ir Darbo inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba. Už nustatytus tokio pobūdžio pažeidimus darbdaviams gresia didelės baudos.
Samdant darbininkus nekvalifikuotam darbui, fiziniai ir juridiniai asmenys gali naudotis žemės ūkio, miškininkystės paslaugų kvitais. Verslininkas Eduardas Martynkinas tikino, jog jis naudojasi kvitų išrašymo galimybe ir sakė, jog tai – labai geras dalykas.
Biudžeto planus tikimasi įvykdyti
Su šių dienų biudžeto vykdymo aktualijomis supažindinęs Gintautas Gališanskis, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Radviliškio poskyrio vedėjas, sakė, jog, įvertinus paskutinius statistinius duomenis, galima tikėtis, kad biudžeto planai rajone bus įvykdyti.
Rajono Savivaldybės biudžeto pajamos sudaro 12 procentų Šiaulių apskrities pajamų. Per 10 šių metų mėnesių gyventojų pajamų mokesčio buvo gauta 7,085 milijono eurų. Tai – 0,8 procento daugiau negu planuota.
Biudžeto situaciją gerina kiti geriau mokami mokesčiai. Pavyzdžiui, turto mokesčio per 10 mėnesių gauta 29 procentais daugiau nei planuota, kitų mokesčių – 8 procentais daugiau.
Lapkričio 1 dieną rajone buvo 4273 registruoti mokesčių mokėtojai, iš jų 1434 – juridiniai asmenys. 49 įmonės buvo registruotos, 18 – išregistruota. 3 mokesčių mokėtojai buvo su bankrutavusiojo statusu, 9 – bankrutuojantys.
Maži radviliškiečių atlyginimai
Gyventojų pajamų mokesčio rodikliai būtų dar geresni, jei radviliškiečiai gautų didesnius atlyginimus ir būtų kuo mažiau šešėlinės ekonomikos faktų, nors pagal pastaruosius, anot Z. Griguolos, rajonas neišsiskiria iš kitų apskrities rajonų.
Mokesčių inspekcijos duomenimis, rajone trečią šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, siekė 470 eurų. Ir nors jis padidėjo 28 eurais, arba 6 procentais, vis tiek atsiliko ir nuo Šiaulių (522 eurai), ir nuo šalies (607 eurai) atlyginimų vidurkio.
Rajone daugiausia uždirbo finansinės ir draudimo veiklos sektoriuje dirbantys radviliškiečiai. Jų vidutinis darbo užmokestis trečiajame ketvirtyje siekė 803 eurus, šioje sferoje dirbo 21 darbuotojas.
Dirbantys elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo veiklos srityje per mėnesį vidutiniškai uždirbo 771 eurą. Čia dirbo 91 darbuotojas.
Gausiausios – švietimo – srities darbuotojai, kur dirbo 1671 žmogus, vidutinis atlyginimas buvo 534 eurai. 1416 dirbančiųjų žemės ūkyje, miškininkystės ir žuvininkystės srityse vidutinis atlyginimas buvo 554 eurai. 821 žmonių sveikatos, priežiūros ir socialinio darbo srityje dirbantis žmogus vidutiniškai uždirbo 563 eurus.
Mažiausiai rajone uždirbo 18 informacijos ir ryšių srityje dirbančių žmonių – vidutiniškai 173 eurus, 24 nekilnojamojo turto operacijas atliekantys žmonės vidutiniškai gavo po 254 eurus, 162 apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos srityje besisukantys radviliškiečiai vidutiniškai uždirbo po 280 eurų.
Pasak G. Gališanskio, daugiau nei pusę viso sumokamo GPM rajonas gauna iš kitų rajonų įmonių, kurios įdarbina mūsų žmones. Iš kitų savivaldybių į Radviliškio rajono biudžetą įplaukia 58 procentai gyventojų pajamų mokesčio.
Kovojant su šešėline ekonomika, G. Gališanskis siūlė visiems reikalauti kvitų, kurie įteisina atliekamas operacijas.
Trišalės komisijos posėdyje kalbėta ir apie nedarbo situaciją rajone, Radviliškio ligoninės reabilitacijos paslaugų apmokestinimo tvarką, šių paslaugų suteikimo darbo laiką.
Autorės nuotr.
TAIKINYS: Statybos – vienas iš Darbo inspekcijos taikinių, kovojant su nelegaliu darbu.
KLAUSIMAI: Trišalės komisijos narius domino darbo rinkos, biudžeto vykdymo klausimai.