Naujausios
Nelaimė imti, vargas duoti
Į redakciją užsukusi vieno Kelmės rajono kaimo gyventoja piktinosi, jog vargingiems žmonėms samariečių dalijami maisto produktai pasenę. O pasiimti jų daugelis važiuoja iš kaimo. Kainuoja kelionė. Ir dar reikia mokėti penkių litų auką.
Samariečiai atkerta, kad niekas tų produktų per prievartą nebruka. O varguoliai samariečiams privalėtų būti dėkingi, nes šie gaišta savo laiką ir naudoja savo transportą.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Maisto banko produktai – kitokie
„Mėsa, kurios galiojimo laikas jau pasibaigęs, pasenusi duona ir bulkos. Tai atliekos. Tokie produktai metami į konteinerius. Jeigu parsivežę pamaitins mažus vaikus, šie gali apsinuodyti,“ – kalbėjo į redakciją užsukusi skaitytoja.
Ji pasakojo, jog maisto paketai dalijami ketvirtadienio popietę Kelmės samariečių valgykloje. Maišeliai būna jau iš anksto paruošti. Žmogus atvažiuoja, pasiima ir vėl skuba į autobusą. Neturi kada nė pažiūrėti, kas tame maišelyje.
O grįžęs pamato, jog ten vieni niekai. O žmogui juk kainuoja atvažiuoti iš kaimo. Plius dar reikia mokėti penkis litus už produktų parvežimą iš Šiaulių.
Moteris pasakojo, jog jos sūnus gauna maisto banko paketus Klaipėdoje. Ten pridedama nesenstančių produktų: aliejaus, konservų, cukraus, kruopų, žirnelių. Juk būtent tokius produktus per "Maisto banko" akcijas ir dovanoja pirkėjai.
Kodėl Kelmėje kitaip? Kodėl paketai nepaženklinti kaip "Maisto banko"?
Aukoja ne žmonės, o parduotuvės
Lietuvos samariečių bendrijos Kelmės skyriaus pirmininko pavaduotoja Daiva Lileikienė, tvirtina, jog ketvirtadieniais dalijami maisto krepšeliai nėra "Maisto banko" aukotojų dovana vargingai gyvenantiems.
Prekybos centro „Maxima“ pirkėjų paaukotus maisto produktus samariečiai išdalijo lapkričio pabaigoje. Spalio mėnesį samariečiai dvi dienas vykdė "Maisto banko" akciją šiame prekybos centre. Surinkti produktai buvo suskaičiuoti, užpajamuoti. Informacija perduota Centrinei samariečių bendrijai.
Lapkričio pabaigoje leista paketus išdalyti vargingai gyvenančioms šeimoms. Išdalinta 60 maisto paketų. Jų gavo keletas „Kražantės“, 10 Kelmės profesinio rengimo centro mokinių, prašymus seniūnijose parašę gyventojai. Sąrašus pateikė seniūnijų socialiniai darbuotojai.
„Dalijant paketus neįmanomos jokios manipuliacijos. Griežta atskaitomybė. Vilniui perduodame žmogaus, gavusio maisto produktus, adresą ir telefono numerį. Likusį maistą palikome labdaros valgyklai,“ – sakė Daiva Lileikienė.
Dalijami prekybos centro paaukoti produktai
Kadangi "Maisto banko" akcijos vyksta tik du kartus per metus – rudenį ir pavasarį, tik porą kartų per metus nepasiturintys žmonės gauna maisto paketus. O valgyti patiems ir maitinti vaikus reikia kasdien.
D. Lileikienė tvirtino pasiūliusi tartis su prekybos centrais, kad jie varguoliams paaukotų produktus, kurių realizacijos laikas greitai baigsis. Jos iniciatyvą parėmė Lietuvos samariečių bendrijos vadovai. Sudaryta sutartis su „Iki“ prekybos centru Šiauliuose.
Kiekvieną savaitę Kelmės samariečiai važiuoja į Šiaulius. Prekybos centre jau randa sukrautas dėžes produktų su besibaigiančiu realizavimo laiku. Parvežę produktus sudeda į maišelius ir ketvirtadieniais išdalija stokojantiems.
Paketus kiekvieną savaitę gauna 20 žmonių. Žmonių sąrašą pateikia seniūnijų socialiniai darbuotojai. Tai vieniši žmonės ar šeimos, kuriose vienam šeimos nariui netenka trijų šimtų litų per mėnesį.
Sąrašas kas trys mėnesiai keičiasi. Tris mėnesius maisto paketą gavusi šeima, kurį laiką jo negauna. Duodama tiems, kurie dar negavo.
Maistą reikia suvalgyti tuoj pat
„Mes įspėjame, kad maistas yra vienos dienos galiojimo. Jį reikia suvalgyti tuoj pat. Žmonės pasirašo, jog dėl kokybės neturės jokių pretenzijų, „ – sakė D. Lileikienė.
Pasak samariečių bendrijos pirmininko pavaduotojos, bendrijos įstatai leidžia rinkti aukas. Penkių litų auka, jos manymu, nėra didelė. Samariečiai parvežti produktų važiuoja savo transportu ir savais degalais. Jie aukoja savo laiką dirbdami savanoriškais pagrindais. Bet negali dar nuolatos patirti ir nuostolių.
„Nuvažiavę į Šiaulius kartais po kelias valandas šalame. Kilnojame sunkias dėžes su maistu. Perkame maišelius, kad maistą estetiškai supakuotume. Keleri metai šitaip dirbu. Nė karto niekas nepasakė net ačiū. Paprašėme sniegą prie labdaros valgyklos nukasti, sako: „Mes – ne tarnai.“
Aišku, yra ir supratingų, dėkingų žmonių. Tačiau dauguma nesupranta, kiek darbo reikia įdėti ir kiek sąnaudų atima maisto parvežimas. Dar pabamba – tai bulkos per daug, tai duona neskani. Ką gauname, tą ir parvežame. Viskas atsispindi važtaraščiuose,“ – kalbėjo D.Lileikienė.
Autorės nuotr.
LABDARA: Nelaimingi tie, kuriems tenka imti neuždirbtą. Vargas tiems, kuriems tenka uždirbti sau ir stokojantiems. Tačiau sakoma, jog palaimingiau duoti negu imti...