Neįgalieji Savivaldybėje surengė mugę

Neį­ga­lie­ji Sa­vi­val­dy­bė­je su­ren­gė mu­gę

Šiau­lių ra­jo­no neį­ga­lių­jų dar­bais bu­vo ga­li­ma pa­si­džiaug­ti, jų įsi­gy­ti Sa­vi­val­dy­bės sa­lė­je. Čia jie su­ren­gė Ka­ziu­ko mu­gę.

Al­gi­man­tas BRI­KAS

brikas@skrastas.lt

Ant sta­lų na­gin­gie­ji žmo­nės pri­si­dė­ję pirš­ti­nių, ko­ji­nių, rie­ši­nių, ša­li­kų, pa­puo­ša­lų, de­ko­ra­ty­vi­nių kiau­ši­nių, ver­bų ir daug ko ki­to, lū­ku­ria­vo, kas jų pre­kė­mis su­si­do­mės.

„Kaip tik jū­sų ko­je­lei. Ne­rei­kės jo­kių šle­pe­čių, neužk­lius už ki­li­mu­ko“, – pa­čios nu­megz­tas vil­no­nes ko­ji­nes siū­lė kur­šė­niš­kė Vir­gi­ni­ja Damb­raus­kie­nė. Už jas pra­šė tiek, kiek, at­ro­dy­tų, vien siū­lai kai­nuo­ja.

V. Damb­raus­kie­nė vir­ba­lais dar­ba­vo­si ir lauk­da­ma pir­kė­jų. Ji aiš­ki­no, kad mez­gi­mas mal­ši­na dep­re­si­ją. Kai pir­kė­jas atei­na, praei­na ir dep­re­si­ja, kai jų nė­ra – vėl rei­kia megz­ti.

Ku­žiš­kė Re­gi­na Mu­nie­nė kvie­tė įsi­gy­ti iš­siu­vi­nė­tų, pa­da­ry­tų gra­žių daik­tų, gin­ta­ro dir­bi­nių.

R. Mu­nie­nė šiam dar­bui rei­ka­lin­gų įgū­džių įgi­jo dar 1970-ai­siais Klai­pė­dos pro­fe­si­nė­je mo­kyk­lo­je. Ją bai­gu­si, daug dir­bo iš gin­ta­ro kurda­ma pa­puo­ša­lus. Ku­žiš­kė pa­sa­ko­jo, kad siū­lo­mie­ji šio­je mu­gė­je – tai tik li­ku­čiai iš vi­sų tu­rė­tų­jų. To­kių pa­puo­ša­lų ne­be­da­ran­ti, nes da­bar gin­ta­ras – la­bai bran­gus.

O ka­ro­liai iš tam­saus gin­ta­ro – se­ni, dar jos ma­mos. Pab­liz­gi­no, su­tvar­kė, su­vė­rė, nes bu­vo su­trū­kę, ir at­ve­žė į mu­gę.

Pre­kiau­to­jai atė­ju­sie­siems mie­lai pa­sa­ko­jo, kaip pa­da­rė sa­vo pre­kes.

Pa­sig­ro­žė­ti neį­ga­lių­jų dar­bais, jų įsi­gy­ti už­su­ko ne­daug žmo­nių – Sa­vi­val­dy­bės rū­muo­se dir­ban­tys bei jų lan­ky­to­jai. Gra­žia­dar­biai par­da­vė­jai tei­gė, jog tai nėra svar­biau­sia. Svar­bu, kad jie ga­li pa­ro­dy­ti, ką mo­ka, pa­bend­rau­ti šil­to­je pa­tal­po­je, kai lau­ke – vė­su.

Pre­kiau­ti tur­ga­vie­tė­je jiems, ne nuo­lat be­si­dar­buo­jan­tiems, – per bran­gu: maž­daug kiek su­pre­kiau­ja, tiek pra­šo­ma už pre­ky­bos vie­tą. Nors pri­si­dur­ti prie neį­ga­lu­mo ar se­nat­vės pen­si­jos bū­tų vi­sai ne­blo­gai.

Šiau­lių ra­jo­no neį­ga­lių­jų or­ga­ni­za­ci­jos pir­mi­nin­kė Ele­na Ka­čins­kie­nė sa­kė, kad Sa­vi­val­dy­bė­je suor­ga­ni­zuo­to­je Ka­ziu­ko mu­gė­je ne­da­ly­va­vo tik vie­nas iš aš­tuo­nių pa­da­li­nių. Vi­suo­se juo­se yra rank­dar­bių bū­re­liai. Mu­gė su­reng­ta, kad neį­ga­lie­ji pa­bend­rau­tų, ki­ti žmo­nės pa­ma­ty­tų, ką jie da­ro, o gal ir už­si­sa­ky­tų ga­mi­nių.

Au­to­riaus nuo­tr.

MEZ­GĖ­JOS: Vir­gi­ni­ja Damb­raus­kie­nė (kai­rė­je) ne­nus­to­ja megz­ti ir lauk­da­ma pir­kė­jų.

GIN­TA­RAS: Re­gi­ną Mu­nie­nę, prieš pus­penk­to de­šimt­me­čio įgi­ju­sią gin­ta­ro ap­dir­bi­mo spe­cia­ly­bę, ir da­bar trau­kia pa­si­dar­buo­ti su lie­tu­viš­ku auk­su.