Naujausios
Naujos rinkos sukūrė naujų darbo vietų
Kelmėje įsikūrusi individuali įmonė Anelės Valčiukienės karšykla įkūrė antrą gamybos cechą. Čia jau dirba devyni nauji žmonės. Darbo vietų daugės. Verpalų gamybos pajėgumus nuspręsta plėsti po to, kai, pasinaudojus ES struktūrinių fondų parama, rasta naujų rinkų ir 25 procentais padidėjo eksportas.
Regina MUSNECKIENĖ
Verslą atnaujino atgavę nacionalizuotą įrangą
Anelės Valčiukienės karšykla veikia nuo 1991 metų. Įmonei vadovauja jos sūnus Ričardas Valčiukas. Šį verslą puoselėja jau trečia karta. Karšyklą turėjo R.Valčiuko senelis. Paskui ir verslą, ir vokišką įrangą perėmė Ričardo tėvas. Tačiau sovietiniais laikais įranga buvo nacionalizuota ir perduota Kelmės buitinio aptarnavimo kombinatui.
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, Valčiukai išsipirko prieš kelis dešimtmečius nacionalizuotą savo šeimos karšimo įrangą. Pradėjo gyventojams teikti vilnų karšimo paslaugas. Tuo užsiimdavo pati įmonės savininkė Anelė Valčiukienė.
Jos sūnus Ričardas, įgijęs technologijų mokytojo specialybę, ėmėsi plėtoti tėvų ir senelių verslą. Šalia Kelmės esančiame Verpenos kaime nupirko buvusio paukštininkystės ūkio pastatą. Čia įkūrė verpalų cechą. Dalį įrangos pirko iš bankrutuojančių Lietuvos tekstilės fabrikų, dalį iš savo bazę atnaujinančių Norvegijos bei Prancūzijos įmonių.
Didžiąją dalį verpalų eksportuoja
Įmonė karšia, verpia, dažo, suka vilną ir sintetinį pluoštą. Verpenoje įkurtame ceche gamino kočiotus verpalus, tinkamus austi kilimus ir pledus.
Vilną ir sintetinį pluoštą karšykla perka iš Vokietijos ir Latvijos. Vilną tiekėjai atveža išrūšiuotą, geros kokybės ir už prieinamą kainą. Lietuviška vilna, pasak R.Valčiuko, blogos kokybės, o kainos – aukštesnės negu importinės žaliavos.
Pernai karšykla pagamino apie 150 tonų verpalų. Didžiąją dalį, apie 80 procentų, eksportavo į Skandinavijos šalis. Tik 20 procentų karšykloje pagamintų siūlų parduota vidaus rinkoje. Dalį nupirko viena Panevėžyje įsikūrusi mezgimo įmonė. Dalis išvežiota po parduotuves. Vartotojai kelmiškių siūlus mielai perka mezgimui rankomis.
„Dalis verpalų visuomet lieka sandėliuose, – pasakoja R.Valčiukas. – Būtų gerai, jei galėtume dirbti be sandėlio – iš cechų siūlai keliautų tiesiai vartotojui. Tačiau taip turbūt nedirba nė viena įmonė. Antra vertus, negalėtume skųstis užsakymų stoka. Šiek tiek jų buvo sumažėję tik pirmaisiais ir antraisiais ekonominės krizės metais.“
Europos paramą panaudojo rinkodarai
Karšykla teikė projektą „Verpalų pardavimo plėtra į Skandinavijos šalis“ ir gavo 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų paramą iš Ekonomikos augimo veiksmų programos. Programos tikslas – didinti verslo produktyvumą ir gerinti verslo aplinką bei ieškoti naujų galimybių.
Projekto vertė 153 tūkstančiai litų. Iš jų Europos parama – 107 litai. Panaudotas 71 tūkstantis litų.
Paramą karšykla panaudojo rinkodarai. Įdarbino specialistą, kuris nuosekliai analizavo Skandinavijos šalių rinką, studijavo verpalų poreikį šiose rinkose ir identifikavo potencialius klientus.
Dalis lėšų panaudota rinkos tyrimų pirkimui. Sukurta įmonės interneto svetainė. Išleista informacinių bukletų, katalogų apie karšyklos darbą ir siūlomą produktą.
Pusantrų metų dirbęs rinkodaros specialistas surado karšyklai keletą naujų klientų, ištyrė, kokių verpalų dažniausiai pageidaujama.
„Sužinojome, jog rinkai labiau reikalingi minkšti, švelnūs verpalai mezgimui, – pasakojo R.Valčiukas. – Radome porą verpalų norinčių pirkti įmonių Švedijoje. Pradėjome bendradarbiauti su viena Latvijos įmone, kuri tarpininkauja parduodant verpalus norvegams. Kadangi atradome naujų klientų, išplėtėme gamybą, įkūrėme antrą cechą.“
Padaugėjo darbo vietų
Įgyvendinus projektą, eksportas padidėjo 25 procentais. Kelmėje, Amatininkų gatvėje, nupirktas gamybinis pastatas. Čia įkurtas dar vienas verpalų gamybos cechas. Jame gaminami pusiau šukuoti mezgimo siūlai.
Į naujas patalpas perkeltos vilnų skalbimo ir dažymo linijos. Nupirkta naudotos užsienietiškos įrangos. Dar dalį įrengimų verslininkas netrukus turėtų parsivežti iš Olandijos.
Minkštieji verpalai čia karšiami, verpiami, dažomi, sukami. Dalis darbininkų čia jau dirba. Ieškoma daugiau šiam darbui tinkamų žmonių.
Šiuo metu sukurtos devynios naujos darbo vietos. Bet jų daugės. Iš viso karšykloje dabar įdarbinti 32 žmonės. Miestui, kuriame nedarbas – didžiausias regione, tai labai svarbu.
Karšykla pati pasiruošė technologą. Samdė praktikos ir teorijos žinių turinčius inžinierius iš Kauno. Pasirodo, technologijų universiteto tekstilės fakultete mokosi vos keli studentai. Jų patraukti į Kelmę – neįmanoma.
Autorės nuotr.
PROCESAS: Verpalų gamybos procesas susideda iš vilnos plovimo, dažymo, verpimo ir siūlų sukimo.
PLANAI: Mamos karšyklai vadovaujantis Ričardas Valčiukas, gavęs Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, rado naujų rinkų, plečia gamybos apimtis, jau įdarbino ir planuoja dar įdarbinti kelmiškių.
ĮRENGIMAI: Naudoti verpalų gamybos įrengimai kainuoja apie dešimt tūkstančių eurų.
DŽIOVINIMAS: Nudažyta vilna išdžiovinama, po to bus verpiama.
ŽALIAVA: Karšyklos darbuotoja džiaugiasi, jog vilna nudažyta gražia rožine spalva.
Užs. Nr. 171687