Naujausios
Naujas šilumos kainos rekordas
Lietuvoje brangiausia šiluma yra Pakruojyje – 37,30 cento už kilovatvalandę. Kainos rekordas „Pakruojo šilumoje“ sumuštas, nes per vasarą suvartojus mažiau gamtinių dujų šilumai gaminti, išaugo dujų tiekimo mokestis. Gyventojams teks apmokėti ir šilumos tiekėjų skolas.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Laukia pribloškiančios sąskaitos
Daugelį pakruojiečių sąskaitos už šildymą rugsėjo mėnesį gali priblokšti. Praėjusią žiemą už šilumos kilovatvalandę teko mokėti mažiau, o dabar – brangiausiai šalyje.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) rugsėjo pradžioje patvirtino naujas šilumos kainas. Kai kuriuose šalies miestuose šiluma pigo, o Pakruojyje centralizuotai tiekiamos šilumos brangimo tendencija pasiekė rekordą – 37,30 cento už kilovatvalandę (su PVM).
Pastaruosius metus Pakruojyje šildymo kainos laikosi aukščiausios. Praėjusių metų lapkritį viena šilumos kilovatvalandė kainavo 32,79 cento, ir su nežymiais svyravimais kas mėnesį augo.
„Šilumos kainos perskaičiuojamos kiekvieną mėnesį, o mokestis už dujas kiekvienai katilinei keičiasi kas dvi savaites“, – apie dujų kainos įtaką šildymui aiškino „Pakruojo šilumos“ direktorius Jonas Bumelis.
Nuo metų pradžios gamtinės dujos brango 22,6 procento. VKEKK duomenimis, šilumos kaina vidutiniškai padidėjo 11,4 procento. Šiuo metu vidutinė šilumos kaina yra apie 30 centų už kilovatvalandę.
Biokuras negelbsti
„Vasarą gamtinių dujų sudeginome mažiau, todėl automatiškai išauga dujų tiekimo mokestis – jis gamtinių dujų sutartyje išdėstytas metams“, – apie priežastis, rekordiškai išauginusias šilumos kainą, aiškina „Pakruojo šiluma“ direktorius Jonas Bumelis.
Šia vasarą Pakruojo centrinėje katilinėje buvo kūrenamas vienas biokuro katilas šiltam vandeniui ruošti. Gamtinės dujos buvo deginamos tik trijose mažesnėse kvartalinėse katilinėse, todėl jų suvartota gerokai mažiau.
Ekonominio efekto, deginant biokurą, pakruojiečiams atrodo dar teks ilgokai laukti, nors šilumininkai tikisi jau kitų metų šildymo sezoną pradėti rekonstravę centrinę katilinę. Joje būtų pastatytas antras galingas biokuro katilas, kurio pajėgumų pakaktų ir būstams šildyti. Šiuo metu biokuru pagaminama kiek daugiau nei 30 procentų miestui reikiamo šilumos kiekio.
„Didelių vilčių, kad pavyks gerokai sumažinti šildymo kainas, neturime. Savivaldybės Taryba leido skolintis 5 milijonus litų katilinės rekonstrukcijai. 50 procentų projekto vertės bus dengiama iš LAIF lėšų, o likusias skolintas lėšas teks vartotojams dengti“, – apie į šilumos kainas kitų metų šildymo sezono pradžioje sako „Pakruojo šilumos“ direktorius.
Janinos VANSAUSKIENĖS nuotr.
ŠILDYMAS: Pakruojiečiams, šalyje mokantiems brangiausiai už šildymą, sąskaitų mažėjimo nežadama ir rekonstravus katilinę – teks dengti dalį „Pakruojo šilumos“ paskolų, paimtų projektui įgyvendinti.
Komentarai
Paramos prašančiųjų daugės
Daiva RUTKEVIČIENĖ, Savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus vedėja:
Visa socialinė parama susieta su komunalinių paslaugų kainomis, žinoma, ir mokesčiais už šildymą. Brangstant šildymui paramos prašančiųjų tik daugės. Statistika tokia: žmonių rajone mažėja, o remiamų daugėja.
Pakruojo rajone dauguma paramos gavėjų – šeimos, auginančios vaikus, studentai, žmonės, registruoti darbo biržoje. Didžiausia problema – maži atlyginimai, jie gerokai mažesni nei kur nors didmiestyje.
Juk jei šeimoje dirba vienas tėvas ir tik už minimalią algą, o žmona augina vaiką, be socialinės paramos tokia šeima neišsiverčia. Blogiausia tai, kad auga ne tik šildymo kainos. Realiai algos nedidėja, darbo vietų irgi daugiau neatsirado.
Praėjusiais metais rajone buvo 3000 paramos gavėjų: vidutiniškai kasmet yra apie 2000 socialinės paramos gavėjų, dar tūkstančiui mokamos kompensacijos už būsto šildymą, kietą kurą.
Kompensacijoms mokėti yra skiriama valstybės biudžeto lėšų. Šiai dienai jau trūkstame apie pusės milijono litų. Sutaupyti nebėra kaip: juk neapsistatysime kažkokiais kriterijais, kad žmones išbrauktume iš kompensacijų gavėjų sąrašų.
Brangstantis šildymas kirs verslui
Virgaudas KANAUKA, rajono Verslininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas:
Apie šilumos kainų augimą galiu pasakyti ir kaip šilumos vartotojas, ir kaip kasdienių maisto produktų gamintojas.
Jei žmonės daugiau išleis už šildymą, jiems liks mažiau kitiems svarbiems dalykams, taip pat ir maistui. O jei mažės pirkimas, mažės gamyba ir gal būt darbo vietų, o tai atsilieps rajono biudžetui – bus mažiau surenkama mokesčių. Čia kaip užburtas ratas.
Mūsų valdžia turėtų rimtai susirūpinti, kodėl šildymas Pakruojyje yra pats brangiausias Lietuvoje. Turėtų skubiai sėsti į autobusiuką ir važiuoti pas kaimynus, žiūrėti, kaip ten tvarkosi, kad šiluma pigesnė. Kitaip liūdna ateitis laukia Pakruojo. Prognozė, kad po 40 metų išvažiuos paskutinis pakruojietis, išsipildyti gali daug anksčiau.
„Pakruojo šilumoje“ – velniava
Jonas JURGELIŪNAS, Pakruojo rajono Tarybos opozicijos lyderis:
Tai, kas vyksta su rajono šilumos ūkiu, kitaip kaip velniava nepavadinsi. Susidaro įspūdis, kad netvarka „Pakruojo šilumoje“ yra kažkam naudinga.
Ir štai kodėl: rajono Tarybos opozicija dar praėjusią žiemą inicijavo patikrinimą, ar gaunami gyventojų skundai dėl abejotinos veiklos pagrįstumo. Aptikome aibes pažeidimų, inicijavome, kad bendrovėje būtų atliktas Savivaldybės kontrolės dalinis patikrinimas. Jo rezultatus apsvarstėme Tarybos kontrolės komitete ir Savivaldybės administracijai rekomendavome skirti „Pakruojo šilumos“ direktoriui drausminę nuobaudą.
Tačiau rekomendacijų nepaisyta, jokių priemonių nesiimta. Pateisinti tokio neūkiškumo toleravimo yra neįmanoma. Kainos už šildymą auga, bendrovės skolos – taip pat, žmonės jau nebeišgali išsimokėti už būstų šildymą, o brangiai šildomų butų niekas nebenori pirkti.
Atsakomybę už netvarką šilumos ūkyje, rekordines kainas už šildymą šiandien turėtų prisiimti buvęs rajono meras Saulius Gegieckas, dabar ketinantis patekti į Seimą, ir dabartinė merė, tuo metu Savivaldybės administracijos direktore dirbusi Asta Jasiūnienė. Šiandien šilumos vartotojai skina jų darbo vaisius.
Šių valdininkų sprendimai buvo svarbiausi, kai, Tarybai nežinant buvo pasirašinėjamos neaiškios sutartys su viena bendrove ir jai perduotos Linkuvos gimnazijos, Žeimelio vidurinės mokyklos katilinės. Šiems veikėjams vadovaujant rajono Tarybai buvo brukama pritarti ir bendros įmonės su privačiu šilumos gamintoju steigimo sutarčiau, kuri jau tada buvo aišku, kad yra popierinė. Todėl ją Tarybai jau teko panaikinti.