Nardė po ledu

Nardė po ledu

Nardė po ledu

Laisvės gynėjų dienai ir išnykstančios lietuviškos valiutos palydoms grupė Akmenės rajono entuziastų paskyrė ekstremalias maudynes užšalusioje Pragalvio upelio užtvankoje Akmenės gamtos ir kultūros parke.

Sausio 13-ąją nuo 13 valandos po ledu nardė 13 įvairias savo galimybes išdrįsusių patikrinti žmonių.

Vytautas RUŠKYS

vytautas@skrastas.lt

Penki renginio sumanytojai pirmiausia paruošė maudynių vietą Pragalvio upelyje netoli vasarą žmonių mėgstamo paplūdimio.

Prie medinio liepto šią žiemą nuolat maudynių entuziastų naudojama eketė šiek tiek praplatinta, iš vandens išgriebti ledo gabalai. Jų storis siekė 10 centimetrų.

Už penkių metrų toliau ir antratiek paruoštos dar dvi eketės. Iš pradžių žvejų grąžtu prigręžiota skylių, o per jas ledas pjaustytas benzininiu ir rankiniu pjūklais. Vientisos apie dviejų kvadratinių metrų platumo ledo lytys šakėmis panardintos ir pakištos po ledu.

Grupelė tik renginiu pasidomėti susirinkusių vietinių gyventojų svarstė, kad paruoštos kelios eketės, jog kuo daugiau žmonių vienu metu galėtų sušokti į ledinį vandenį.

Apie renginio organizatorių paslaptyje laikytą sumanymą nežinojo ir maudynėms nusiteikę kiti ekstremalai, susirinkę pagal viešumoje paskelbtus kvietimus prisijungti.

Pranešta, kad kiekvienas galės pabandyti nerti po ledu iš vienos eketės į kitą. Jose buvo orientyrų: pirmoje –  lazda, o kitoje – vėliavos kotas su pririštais balionais tokių kaip valstybinės vėliavos spalvų.

Apsispręsti turėjo kiekvienas pagal savo galimybes. Per pusvalandį. Tiek truko bėgimas pušyno takais. Pirmiausia tam, kad tolygiai įšiltų organizmas ir būtų galima be rizikos sveikatai išsimaudyti lediniame vandenyje.

Renginio organizatorių penketukas, pasiskirstęs, kuris saugumo sumetimais per ledą stebi neriantįjį, kuris laukia prie eketės. Didžiausia atsakomybė – stovinčiam ant liepto su virve. Vieną jos galą`apsijuosdavo nėrėjas, o antrą laikydavo saugotojas. Buvo aptarta, jei niekada tokio išbandymo nepatyręs žmogus po ledu prarastų orientaciją ir nusuktų nuo eketės arba patirtų netikėtų sveikatos sutrikimų – iškart tokį virve traukti į pirmąją eketę.

Kai visi organizatoriai sėkmingai išlaikė savo galimybių išbandymą, vienas po kito į eketę lipo kiti entuziastai. Susidarė 13.

Gelbėti nieko neprireikė. Kiekvienas, išnėręs pirmoje eketėje, apsvarstydavo, ar bepajėgs pasiekti paskutinę eketę. Niekas aklai nerizikavo.

Galiausiai visi nardytojai kartu akimirkai sušoko į vieną eketę. Į vandenį įmesta paskutines dienas funkcionuojančios lietuviškos valiutos sauja.

Maudynių metu buvo galima pasišildyti prie laužo, kurį kaip Sausio 13-osios įvykių simbolį degino Akmenės automobilių sporto klubo „Extempas“ nariai.

Renginys baigėsi netoli Pragalvio užtvankos esančioje Akmenės rajono labdaros ir paramos fondo „Prieglobstis“ pirtelėje, kurios šeimininkai atliko atpalaiduojamąsias procedūras.

Tarp renginio dalyvių buvo gimnazistų ir skirtingų profesijų žmonių: pedagogų, apsaugos ir valstybės tarnybų darbuotojų. Vyriausi dalyviai – įpusėję šeštą dešimtmetį.

Autoriaus nuotr.

NARDYTOJAI: Pragalvio upelio užtvankoje į eketę vienu metu sušoko 13 nardytojų po ledu.

SAUGUMAS: Kiekvienas neriantis po ledu saugumo sumetimais  apsijuosęs virve, ją už galo laiko kuris nors iš stebėtojų.

PLOJIMAI: Iš eketės išniręs ekstremalus buvo pasitinkamas plojimais.

PIRAMASIS: Po ledu pirmiausia nėrė Mindaugas Krūmas, kuris dažną dieną maudosi užšalusiame Pragalvio upelyje.

PASIRUOŠIMAS: Lede iš pradžių žvejų grąžtu prigręžiota skylių, o per jas pjaustyta benzininiu ir rankiniu pjūklais.

LYTIS: Vientisos apie dviejų kvadratinių metrų platumo ledo lytys šakėmis panardintos ir pakištos po ledu.