Naujausios
Nacionalinis paukštis gandras „saugomas“ popieriuje
Pavasarinės audros išgriauto vienintelio gandralizdžio Bitaičiuose istorija atskleidė, kad nacionaliniu paukščiu vadinamo baltojo gandro apsauga – popierinė. Ar iš tiesų bus pasirūpinta į bėdą pakliuvusiais gandrais, priklauso tik nuo privačios iniciatyvos.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Gandralizdžio likimas dar nenulemtas
Šiaulietis universiteto docentas Antanas Sabaliauskas, turintis vasarnamį Bitaičiuose, neseniai ieškojo, kas suremontuotų irstantį gandralizdį, sukrautą medyje ant dvi kaimynines sodybas skiriančios ribos.
„Daug metų medyje kraunamas gandralizdis greičiausiai neatlaikė audros: apiro, pakibo ant šakų. Parskrido gandras – neberado namų, kur perėjo ilgus metus. Plasnojo aplinkui, blaškėsi, kleketavo... Kalbinau pažįstamus suremontuoti gandralizdį, bet visi atsisakė: neturi tokio ilgio kopėčių, kad pasiektų aukštai medyje kybantį lizdą. Skambinau į Lygumų seniūniją – ten atsakė neturintys priemonių gandralizdžio remontui“, – pasakojo docentas.
A. Sabaliauskas prisiminė, jog prieš penkerius metus gandralizdis taip pat buvo nuvirtęs. Tuokart senieji gandrai išsivedė jauniklius ant kaimyno sodybos stogų. O kai Lygumų ugniagesių komandos gelbėtojai lizdą suremontavo, sutvirtino ir vėl įkėlė į vietą – paukščiai netruko į jį sugrįžti.
Šį kartą ugniagesių pagalbos Bitaičių gandrai nesulaukė. Pasak Pakruojo savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos vadovo Alfredo Martūzo, Lygumų komandoje nėra tinkamų kopėčių, todėl lipant į medį tvarkyti gandralizdžio neįmanoma užtikrinti darbuotojų saugumo. Važiuoti automobiliui su reikiamo ilgio kopėčiomis keliolika kilometrų iš Pakruojo – per brangu.
Ankstesniais metais perkėlinėjusi gandralizdžius į saugias vietas AB „Lesto“ tai daro, tik jei lizdas yra ant elektros stulpų.
Rajono ekologė Kazimiera Klabienė informavo, kad Savivaldybė nėra įpareigota remontuoti gandralizdžius. O prie esančių privačiose teritorijose privažiuoti reikia savininkų sutikimo. Ekologė prisiminė, kad prieš keletą metų pagalbai gandrams būdavo numatoma lėšų aplinkosaugos rėmimo programoje. Dabar to nėra.
„Suremontuoti gandralizdį turėtų rodyti iniciatyvą sodybų savininkai, samdyti reikalingą techniką. Arba gandrams teks ieškotis naujų namų“, – sakė K. Klabienė.
Apsaugos planas – tik popieriuje
Pernai liepą aplinkos ministras Valentinas Mazuronis patvirtino „Baltojo gandro (Ciconia Ciconia) apsaugos planą“.
Viena iš grėsmių šiai tarptautiniu mastu saugomai paukščių rūšiai įvardintas lizdo sunykimas. O plano priemonėse numatyta sutvirtinti lizdines platformas medžiuose. Tačiau kas už šį darbą turi būti atsakingas – nenurodoma. Medžiuose sukrauti gandralizdžiai buvo tvirtinami tik Rambyno nacionaliniame parke.
Aplinkos ministro pasirašytame plane pripažįstama, kad „iki šiol Lietuvoje nėra parengtas nė vienas gamtotvarkos planas, kuriame numatytos priemonės, gerinančios baltojo gandro apsaugos būklę“.
Trūksta noro ir patriotizmo
Bitaičių gandralizdį prieš penkerius metus remontavęs lygumietis Algimantas Bartkus (tuo laiku dirbęs ugniagesiu gelbėtoju – red. past.) prisiminė, jog ir anuomet gelbėtojai neturėjo ypač ilgų kopėčių.
„Bet tuometiniai rajono ugniagesių vadovai turėjo patriotizmo, noro pagelbėti Lietuvos nacionaliniam paukščiui. Neatsisakė padėti gandrams, nors jokie dokumentai to daryti neliepė. O aš su bendradarbiais į medį įsilipom, lizdo pagrindą, naujomis lentomis sutvirtintą, atgal įkėlėm. Darbas gal tik valandą kitą užtruko. Ir nieko blogo mums nenutiko – tereikėjo vyriškos drąsos į aukštą medį įkopti“, – prisiminė kolekcininkas, Lietuvos karo istorijos entuziastas A. Bartkus.
Redakcija sulaukė žinių, kad, prašoma žmonių, remontuoti gandralizdį apsiėmė Naisių (Šiaulių rajonas) žemės ūkio bendrovė.
„Laukiame, kada į Bitaičius galės atvažiuoti bendrovės keltuvas, pakelsiantis į medį lizdo remontuotojus. Paskutinieji kaimo gandrai ir patys lizdą stengiasi tvarkyti – vėl prisinešė į jį šakų“, – pasakojo žurnalistams Bitaičių gyventoja Aldona Ažubalienė.
Autorės nuotr.
„APSAUGA": Nacionaliniu paukščiu vadinamo baltojo gandro apsauga – popierinė.
POŽIŪRIS: Kolekcininkas Algimantas Bartkus, prieš keletą metų pats remontavęs gandralizdį, teigia, kad svarbiausia – patriotiškas požiūris, o ne įpareigojantys dokumentai.