
Naujausios
Muziejus žadina sentikių kultūrinę atmintį
Šeštadienį Pakruojo rajone, Žeimelyje, rusų kalba skambėjo dažniau nei kasdien. Į Žiemgalos muziejaus surengtą mokslinę konferenciją „Žeimelio sentikiai: praeitis, dabartis, ateitis“ šios tautinės grupės žmonės, mokslininkai ir menininkai atvyko ir iš Latvijos, Estijos.
Apie Šiaurės Lietuvos sentikių istoriją, kultūros paveldą, ikonas bei sentikių knygų kultūrą pranešimus skaitė mokslininkai ir tyrinėtojai. Savąjį pranešimą apie Žeimelio sentikius, jų papročius bei aprangą perskaitė ir Žeimelio trečios klasės gimnazistė Viktorija Leimontaitė (darbo vadovė mokyt. Lina Ulinienė). Jos močiutė – žeimelietė Marija Gedminienė yra iš sentikių giminės. Senoji religinė kultūra Žeimelyje ėmė nykti dėl mišrių (tautiniu požiūriu) santuokų. Miestelyje sentikių bendruomenės atsiradimu laikoma XX a. pradžia.
Renginyje dalyvavęs sentikių bendruomenės pirmininkas Estijoje dailininkas Pavlas Varuninas papasakojo apie sentikiams būdingą dailės rūšį „lubokus“. Tai medinės raižytos lentelės, nuo kurių atspaudus ant popieriaus dažus buvo gaunami raižinių spaudai, naudoti spalvinimui. Muziejuje liko P. Varunino darbų paroda.
Žeimeliečiams koncertavęs etnografinis Vilniaus rusų ansamblis „Arinuška“ išsivežė žeimeliečių Marfos Spalvienės ir gimnazistės močiutės M. Gedminienės įdainuotą senovinę rusų liaudies dainą.
Senosios kartos miestelio sentikiai prisipažįsta, kad savas tradicijas žino ir prisimena, tačiau jų nebesilaiko.
„Krašto žinių“ inf.
Larisos Kazakevičienės nuotr.
Žeimelietė gimnazistė Viktorija Leimontaitė pristatė savo tyrinėjimus apie miestelio sentikius.
Svečias iš Estijos Pavlas Varuninas (kairėje) žeimeliečius supažindino su sentikiams būdinga dailės rūšimi, vadinama „lubokai“.