Naujausios
Muziejuje – apie Žeimelio parapijos bažnyčias
Pakruojo krašto muziejuje „Žiemgala“ – įsikūrusiame Žeimelio karčemoje, veikia paroda, atskleidžianti šios parapijos bažnyčių istoriją. Joje – ne tik religiniai reikmenys, bet ir gilų pėdsaką kultūros istorijoje palikę dvasininkai.
Ekspozicija atskleidžia draugiškai daugelį metų čia sugyvenančias miestelio katalikų ir evangelikų liuteronų bendruomenes.
Šiuo metu Žeimelio parapijoje tebeveikia Lauksodžio ir Žeimelio katalikų bažnyčios bei Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčia.
Muziejininkas Pranas Razgus sako, kad žeimeliečiai dar mena čia apie 1964--1965 metus dirbusį kunigą ir poetą Ričardą Mikutavičių, kuris su miestelio bendraamžiais ateidavo į buvusį aerodromą paspardyti kamuolio.
Tuo metu Žeimelyje dirbo du jauni kunigai – R. Mikutavičius ir Vytautas Labonas. Tačiau ne kiek trukus Vyskupijos nurodymu jie buvo perkelti į skirtingas parapijas: R.Mikutavičius į Tytuvėnus, V. Labonas – į Jurbarką.
Ekspozicijoje bene iškalbingiausia bažnyčių statybos, fundatorių bei jose dirbusių kunigų istorija.
Beje, apie miestelyje veikusią žydų sinagogą šiandien liudija tik senų žmonių prisiminimai ir muziejuje saugomas Toros fragmentas.
Tuo tarpu iš buvusių rusų sentikių maldos namų Vileišiuose (prie pat miestelio), muziejuje eksponatų nėra.
Pasak muziejininko, šios religinės bendruomenėse pastatas, kuriame kažkada rinkdavosi maldai vietoje gyvenusio popo palaikoma bendruomenė, dabar yra privatus. Apie praėjusio amžiaus septintąjį dešimtmetį popui mirus, bendruomenė iširo, relikvijos buvo nežinia kur išgabentos.
Larisos KAZAKEVIČIENĖS nuotr.
STULOS: Muziejininkas Pranas Razgus sako, kad šias stulas dėdavosi katalikai kunigai eidami į klausyklą priiminėti išpažinčių.
TORA: Muziejuje saugomas fragmentas Toros – pagrindinio judėjų religinio, teisinio traktato, kurio autoriumi krikščionys ir žydai laiko Mozę.