Naujausios
Muziejininkų šventė su naujais leidiniais
Joniškio istorijos ir kultūros muziejus Tarptautinę muziejų dieną paminėjo, pristatydamas visuomenei du naujus leidinius, skirtus Joniškio krašto tekstilei ir rajono antisovietinio pasipriešinimo atminimo vietoms. Taip pat atidaryta paroda, fotografijomis pasakojanti apie partizaninį judėjimą pokario metais.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Penki maršrutai praeities takais
Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus leidinių kraitę papildė dar dvi knygelės. Muziejininkas Darius Vičas įgyvendino garbės kraštotyrininko, buvusio muziejaus direktoriaus Karolio Bačionio idėją išleisti Joniškio rajono antisovietinio pasipriešinimo atminimo vietų žemėlapį.
Šis žemėlapis į netolimą praeitį keliautojus ves penkiais maršrutais. Leidinyje kiekvienas, besidomintis pokario istorijos įvykiais mūsų krašte, ras nurodytas vietoves, objektus, žyminčius partizanų buveines, jų žūties vietas, pastatus, kuriuose veikė vadinamųjų stribų būstinės, NKVD skyriai, areštinės.
Pasak knygelės sudarytojo D. Vičo, paskaitę, pavaikščioję nurodytais maršrutais žmonės, ypač jaunimas, galės susidaryti realų vaizdą, kokio masto buvo partizaninė kova ir kiek patirta netekčių.
Paskutinis partizanas
Joniškio rajone pasipriešinimas prasidėjo 1944 metais ir baigėsi vėliausiai Lietuvoje. Paskutinis Lietuvos partizanas Kostas Liuberskis–Žvainys slapstėsi net iki 1969 metų, nors antisovietinis pasipriešinimas šalyje buvo nuslopintas jau 1953 metais. K. Liuberskis–Žvainys pogrindyje spausdino leidinį „Partizanų šūviams aidint“.
Joniškio krašte žinomas ir vienas jauniausių, o gal ir jauniausias partizanas – 14 metų Pranciškus Rudnickas–Skydas, į miškus išėjęs kovoti kartu su vyresniais broliais.
Šalia vyrų Joniškio rajone kovėsi ir moterys. Jų žinomos aštuonios.
Šį leidinį palydėjo ir iš muziejaus archyvų iškeltos partizanines kovas liudijančios fotografijos.
Knygelė apie tekstilę
Kur kas šviesesnius dalykus mena kita knygelė „Joniškio krašto identitetas tekstilėje“. Ją sudarė Šiaulių universiteto absolventas Simas Bubelis.
Pasak muziejaus direktorės Rasos Ališauskienės, S. Bubelis pirmuosius apmatus leidiniui padarė studijų metais, atėjęs atlikti praktikos. Muziejaus darbuotojai jau nuo 2006 metų rengė ekspedicijas, rinkdami audinių pavyzdžius, į šią veiklą įtraukdami mokyklas. Ypač aktyviai kraštotyrine linkme visada dirbo ir padėjo Jaunimo ir suaugusiųjų mokykla.
Po konsultacijų su specialistais nutarta bandyti išskirti Joniškio krašto identitetą šioje sferoje. Tada dar trečiakursis Simas Bubelis turėtą medžiagą susistemino. Po to ieškojo medžiagos, ką kiti studentai ar mokslininkai yra parašę apie Lietuvos tekstilę. Ir taip gimė knyga.
Joje, anot sudarytojo, rasime trumpą audimo apžvalgą, Joniškio krašto audinių raštų klasifikaciją, audinių ypatybes. Simo Bubelio nuomone, joniškiečių audiniai pasižymėjo raštų tradiciškumu ir santūrumu. Plačiau panagrinėti ir atskleisti tekstilės raidą buvo sudėtinga, nes dažniausiai pateiktų audinių autorių jau nebebuvo gyvų, juos turėjo giminaičiai ar kiti žmonės, negalėję suteikti daugiau informacijos.
Leidinių sutiktuvėse muziejininkus su jų švente sveikino įvairių organizacijų atstovai, direktorė R. Ališauskienė dėkojo savo vadovaujamam kolektyvui, o susirinkusiems į renginį žmonėms išleistos naujos knygelės padalintos nemokamai.
Autorės nuotr.
IŠVADA: Šiaulių universiteto absolventas Simas Bubelis, sudaręs leidinį apie tekstilę, sakė, kad joniškiečių audiniai pasižymėjo raštų tradiciškumu ir spalviniu santūrumu.
DARBAS: Muziejininkas Darius Vičas (kairėje) buvusio muziejaus direktoriaus, garbės kraštotyrininko Karolio Bačionio idėją subrandino ir parengė Joniškio rajono antisovietinio pasipriešinimo atminimo vietų žemėlapį.
LEIDINIAI: Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus leidinių kraitę papildė dar dvi knygelės, skirtos antisovietinio pasipriešinimo kovų atminimui ir Joniškio krašto tekstilei.