Naujausios
Motinos Teresės modelį Lietuvai?
Palaikėje nešildomoje trobelėje radusi leisgyvį žmogų ir iškvietusi greitąją medicinos pagalbą, Budraičiuose gyvenanti Justina Viržintienė vėliau turėjo atsiprašyti medikų, kad pagalbą iškvietė be reikalo.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Motiną priglaudė klebonas
Į redakciją kreipėsi Budraičių kaimo gyventoja Justina Viržintienė. Moteris retsykiais prižiūri vienos senutės trobelę. Pati trobelės šeimininkė joje jau nebegalėjo gyventi. Trobelė, pasak Justinos, primena tvartelį, kuriame gimė Kristus. Senutę priglaudė Šiluvos klebonas Erastas Murauskas. Apgyvendino viename iš 14 bažnyčiai priklausančių namų.
Tačiau vieną dieną nuvažiavusi sutvarkyti senutės trobelės J.Viržintienė rado su visa manta parsidanginusį jos sūnų. Vyras iki tol gyveno kitame rajone. Pusamžis žmogus buvo girtas. Atsigulęs ir užmigęs su rūbais. Kojos ant grindų. Rankos visiškai šaltos. Kambaryje dega dvi žvakės.
Šalia penkių litrų talpa su samagonu. Kambario grindys nusėtos „bambaliais“ nuo alaus. Kambaryje ne ką šilčiau negu lauke.
Moteris paskambino vyro motiną priglaudusiam klebonui. Šis atsakė, jog visi bažnyčios pastatai jau apgyvendinti. Neturįs kur vyro dėti. Seniūnas taip pat apgailestavo neturįs nei senelių namų, nei kokios prieglaudos netinkamo gyvenimo būdo žmonėms.
J.Viržintienė pasakoja palikusi vyrui šiek tiek maisto. Tačiau grįžusi namo negalėjo nurimti. O jeigu vyras vėl prisigers? Gali sušalti. O gal užmigs ir paliks degančią žvakę? Sudegins paskutinę užuovėją ir pats gali sudegti.
Turėjo atsiprašyti
„Pamaniau, kad ir girtas, bet vis tiek gyvas žmogus. Dar palyginti jaunas, – redakcijai pasakojo J.Viržintienė. – Gal išvežtų į Šaukėnų ligoninę? Pagydytų. – Susisiekiau su šia ligonine. Patarė kviesti greitąją pagalbą. Ji ir nuveš, kur reikia. Paskambinau pagalbos telefonu 112. Į sodybą nuvažiavo greitoji medicinos pagalba iš Raseinių. Tačiau tuo metu vyras jau sėdėjo lovoje, sugebėjo šnekėti su medike. Turėjau atsiprašyti, kad be reikalo iškviečiau greitąją pagalbą.“
Kitą dieną į paslydusio vyro namus užėjo seniūnaitis. Jis, pasak ponios Justinos, pamatė tokį pat vaizdą kaip ir ji. Vyras gulėjo girtas. Pažadintas negalėjo pajudinti sušalusių kojų. Visas iki pusės buvęs tarsi paralyžiuotas. Seniūnaitis taip pat pakvietė greitąją pagalbą. Šįkart vyrą nusivežė iki Raseinių ligoninės. Ten suteikė pagalbą ir vėl paleido.
Gaila valstybės pinigų
J.Viržintienė sako, jog gaila savo gyvenimą perniek varančio žmogaus. Gaila ir valstybės pinigų. Vyras užėmė aukštas pareigas. Gauna didelę pensiją. Bet ją panaudoja ne savo gyvenimui, o savęs žlugdymui.
Išleistas iš ligoninės vėl girtauja. Susirado panašių draugų. Kol turės pinigų, gers, paskui badaus.
Seniūnas pažadėjo atvežti malkų. Bet argi jis pasikurs krosnį?
„Suprantu, jog ligoninės visų tokių nevertinančių gyvenimo nesutalpins. Ir greitosios pagalbos misija nėra keisti žmogaus gyvenimo būdą. Tačiau turėtų būti kokia nors išeitis, – svarstė J.Viržintienė. – Skaičiau knygą apie motiną Teresę. Ji priglausdavo panašius girtuoklius ir valkatas. Jų sveikatą taisė geru kaimišku maistu. Jokio alkoholio, jokių rūkalų. Ir pinigų tokiems žmonėms į rankas niekas neduodavo.
Manau, jog tokį modelį būtų galima pritaikyti ir Lietuvoje. Tai kas, kad žmogus užsidirbo pensiją. Bet jeigu pinigus leidžia blogiems tikslams, nereikėtų jų duoti. Geriau aprūpinti maistu, drabužiais, šiluma.“
Autorės nuotr.
RŪPESTIS: Justina Viržintienė dažnai yra linkusi pasirūpinti silpnesniais ir paslydusiais žmonėmis. Tačiau padėti galima tik tokiems, kurie patys to nori. Kai kuriems, jos įsitikinimu, pakeisti gyvenimo būdą galima tik per prievartą.