Naujausios
Mokytoja gimė Argentinoje, o 1922 metais šeima grįžo į Lietuvą. Elizai buvo tik treji metai, labai sunku buvo adaptuotis Lietuvoje, vyresnės seserys ir brolis prašė važiuoti namo – Į Argentiną, tačiau tėvai ryžosi kurti gyvenimą Lietuvoje, Naisių kaime.
Baigusi Šiaulių mokytojų seminariją Eliza Bitkevičienė gavo paskyrimą dirbti Raseinių rajono Vilaičių pradinėje mokykloje, vėliau – Kuršėnų rajono Kubelių pradinėje mokykloje ir nuo 1947 metų jauna pedagogų šeima Jonas ir Eliza Bitkevičiai pradėjo dirbti Kelmės rajono Šaukėnų seniūnijos Tilvikų pradinėje mokykloje (buvusioje Semeliškių, vėliau Beinoravos), tuometiniame dvaro kumetyne.
Su didele pagarba prisimename ir mokytoją Joną Bitkevičių, kuris amžinybėn išėjo prieš 12 metų, būdamas 99 metų.
Nusipelnusios mokytojos Elizos Bitkevičienės pedagoginis darbo stažas – 55 metai. Kaip sunku buvo dirbti pokario metais, kai mokiniai į mokyklą ateidavo basomis ir šlapiomis kojomis. Mokytoja džiovindavo kojines, virdavo arbatos, o susirgusius mokinius apgobusi stora vilnone skara su rogutėmis veždavo į namus.
Dirbti teko dviem pamainomis, nes mokykla buvo maža, o mokinių buvo daug, pokario šeimos buvo gausios. Vakarais prie žibalinės lempos mokė beraščius kaimo žmones. Reikėjo daug jėgų ir supratimo, bet jie niekada nepalūžo.
Meilė darbui, vaikams išugdė stiprią, taurią, optimistišką asmenybę, kuri ir dabar visada su šypsena, viskuo besidominti, nuoširdžiai bendraujanti, dirbanti kompiuteriu, sportuojanti, besidžiaugianti keturiais savo vaikais, anūkais, proanūkiais ir nepamirštanti savo mokinių, atpažįstanti juos. Visada išliko šeimyniška, humaniška.
Nemažai mokinių, sekdami mokytojos pavyzdžiu, pasirinko pedagogo kelią.
Visų mokinių vardu tariu nuoširdų AČIŪ už tai, kad mokėte mus dorai augti ir gyventi, lavinote. Dėkojam už begalinį rūpestį, meilę, gerumą, motiniškumą. Mes labai Jus mylime. Jūsų gyvenimas, veikla ir darbas yra tikro gyvenimo pavyzdys.